captcha

Jūsų klausimas priimtas

Į vandenį dar nešokite: tai nebuvo tikrasis pavasario griaustinis

Senolių išmintis sako, kad sudundėjus pirmajam griaustiniui galima maudytis. Nors Vilniuje jį buvo galima išgirsti praėjusią savaitę, klimatologai ir gamtininkai siūlo neskubėti nei šokti į upę, nei pasėdėti ant žemės – esą tai tėra prietarai, o neretą vandens telkinį dar apgaubęs ir ledas. Jų teigimu, apie maudymąsi upėse ir ežeruose bus galima galvoti gegužę.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kaip teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys, nereikėtų stebėtis, kad jau praėjusią savaitę buvo galima girdėti griaustinį.

„Pirma perkūnija kovo viduryje dar nėra pavasario perkūnas. Dažniausiai jį galima išgirsi balandžio pabaigoje. Senovėje žmonės sakydavo, kad tuomet perkūnas sujudina žemę ir staiga viskas sužaliuoja. Balandžio mėnesio perkūnijos būna susijusios su intensyvia konvekcija, kai oras sušyla, kyla ir formuojasi stiprūs audros debesys“, – aiškina klimatologas.

Jo teigimu, perkūnijų būna ištisus metus.

„Perkūnijų būna ir žiemą, ir ankstyvą pavasarį miestuose, ypač Vilniuje, nes sostinė turi vieną labai didelį žaibolaidį – Vilniaus televizijos bokštą. Net jei susidaro tam tikri elektros krūviai ir jie pritraukia žaibus, miestuose yra gera žaibosauga ir problemų nekyla. Lietuvoje penkerius metus veikia žaibų aptikimo sistema. Matome, kad žiemą virš miestų būna perkūnijų, žinoma, nedaug – kelios perkūnijos per žiemą. Bet telekomunikacijos pritraukia žaibus“, – LRT.lt aiškino klimatologas. 


AFP/Scanpix nuotr.

Pasiilgusiems maudynių J. Kilpys dar nerekomenduoja lipti į vandenį – jis tikrai šaltas.

„Balandžio pabaigoje ir gegužės mėnesį turime tikrų pavasario perkūnijų, kurios apima didesnę šalies teritoriją ir būna beveik visoje Lietuvoje panašiu metu. Tuomet kyla ir audrų, panašių į vasaros audras, ir vanduo jau būna pakankamai sušilęs. Bet kovo mėnesį ar balandžio pradžioje dar tikrai pakankamai šalta ir nereikėtų eiti maudytis ar sėdėti ant žemės“, – pataria LHMT Klimatologijos skyriaus specialistas.

Kaip teigė J. Kilpys, per metus perkūnijų daugiausiai būna Pietų Lietuvoje. „Ten, Varėnos apylinkėse, dienų, kai žaibuoja, būna daugiausia“, – pridūrė klimatologas.

Gamtininkas Selemonas Paltanavičus taip pat siūlo palaukti, kol vanduo sušils, – kol kas kai kuriuose vandens telkiniuose dar net neištirpęs ledas. „Ne, dar tikrai nereikėtų maudytis. Žinote, Neris teka, o ant Rytų Lietuvos ežerų – dar ledas. Visą kovą dar tikrai bus ledas. Nesakau, kad juo galima vaikščioti, bet jis dar ilgai plūduriuos. Tikrai dar jokių maudymųsi“, – aiškino gamtininkas.

Jo žodžiais, kaime senovėje išties žmonės sakydavo, kad po griaustinio būdavo galima eiti maudytis, bet niekas esą žiemos gale ar pavasario pradžioje pakvaišęs nešokdavo į vandenį. „Tik gegužę pradeda šilti vanduo. Taip, šiemet jau buvo griaustinis, bet tikrieji griaustiniai prasidės antroje balandžio pusėje, kai atsiras didelis temperatūrų skirtumas. Kol kas dar anksti“, – LRT.lt kalbėjo S. Paltanavičius. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...