captcha

Jūsų klausimas priimtas

Senojo baltų tikėjimo tęsėjai šventė Jorę

Molėtų rajone buvo minima senovės lietuvių pavasario ir žalumos globėjo Jorio garbinimo šventė – Jorė.
muziejus.moletai.lt nuotr.
muziejus.moletai.lt nuotr.

Molėtų rajone buvo minima senovės lietuvių pavasario ir žalumos globėjo Jorio garbinimo šventė – Jorė.

Senojo baltų tikėjimo tęsėjai – romuviai – Jorės apeigas kasmet rengia prieš 17 metų vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje įrengtoje senovinėje dangaus šviesulių stebykloje. Susirenka čia, pasak jų, pasisemti galių iš atbundančios, nors ir pavėluotai, augalijos, sprogstančių pumpurų ir nuo žiemos pašalo išsivadavusios žemės.

„Tai yra toks pabudimas, toks gyvas žalis, toks gražus jaunimas, kad širdis džiaugiasi“, – kalbėjo šventės dalyvė.

„Šita šventė yra savotiški naujieji metai, naujos gyvybės atsiradimas. Ypatingai pavasarį tai būna kaip sprogimas“, – sakė į šventę atvykęs vyriškis.

Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje vaidiloms paskelbus apeigų pradžią, šventės dalyviai giedodami ir mušdami būgnus pakilo į Kulionių piliakalnį pagerbti Pilėnų ir visų kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą. Prie seniausio piliakalnio medžio suliepsnojo aukuras.

„Kad išliktume kaip tauta, senojo tikėjimo atgimimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių. Jis leis mums kuo ilgiau išbūti: man, lietuviui, mano dukroms lietuvėms, anūkams ir proanūkiams“, – teigė šventės dalyvis iš Kauno.

Šventei besibaigiant visi vaišinti didžiuliame katile kunkuliuojančiu viralu. Pasak romuviečių, vaišės – seniausia ir svarbiausia Jorės apeiga, kai priimdami gamtos teikiamas gėrybes ilginame gyvenimą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...