captcha

Jūsų klausimas priimtas

Save žaloti linkusiems ar bandžiusiems žudytis vaikams – neatidėliotina pagalba

Į Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių Santariškėse su švyturėliais atlekiančios greitosios kartais atveža ne tik sunkias traumas buityje, lauke ar avarijose patyrusius, bet ir žudytis ar žalotis bandžiusius vaikus ar paauglius. Pernai metais į Vaikų ligoninę bandžiusiųjų žudytis ar save žaloti buvo atvežta per pusšimtį vaikų, rašoma pranešime spaudai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kad niekas neliktų nepastebėtas

Matydami kol kas nemažėjantį skaičių vaikų, linkusių į savižalą, bandžiusių žudytis, Vaikų ligoninės specialistai yra sutarę dėl pagalbos teikimo tokiems vaikams tikslesnės tvarkos, funkcijų pasiskirstymo ir aiškaus pagalbos plano sudarymo bandžiusiam žudytis.

Pasak Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus vedėjos gydytojos Jolantos Trinkūnienės, dažnai vaikai ar paaugliai, turintys minčių ar ketinimų žudytis, tiesiog siunčia signalą, kad nori būti išklausyti ir suprasti. Gydytoja teigia, kad iš tikrųjų nėra lengva suprasti, kaip vaikams ar paaugliams ateina mintys apie savižudybę.

Dažniausiai jos bręsta pamažu, o pasitraukimas iš gyvenimo gali būti impulsyvus. Todėl yra labai svarbu analizuoti ir suvokti, kas tuo metu vyksta vaiko gyvenime: gal jis išgyveno daug sukrečiančių įvykių, patyrė nesėkmių? Sprendimas nusižudyti neatsiranda tarsi iš niekur. Vaikui ar paaugliui, išgyvenančiam krizę, būna labai sunku rasti išeitį, todėl pasirenkamas mėginimas nusižudyti, matant jį kaip vienintelį problemos sprendimą.

Kaip teigia ligoninės vyriausioji medicinos psichologė Valdereza Svetikienė, svarbiausia, kad vaikas ar paauglys, kuriam kyla minčių apie savižudybę ar tam, kuris pabando tai padaryti, neliktų nepastebėtas. Jam turi būti suteikta visa įmanoma specialistų pagalba, pasirūpinta jo tolesne priežiūra, perduota visa reikalinga informacija kitoms tarnyboms, kad specialistai būtų ramūs, jog visos grandys atliko savo darbą, o vaikas ar paauglys turėjo galimybę, profesionalų padedamas, apmąstyti savo poelgį, pakeisti santykį su artimais žmonėmis ir savimi.

„Atvežtam į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių bandžiusiam žudytis vaikui ar paaugliui pirmiausia suteikiama gydytojo traumatologo ar vaikų ligų gydytojo pagalba, – aiškina Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Ingrida Sapagovaitė. – Medikai turi atlikti veiksmus, kurie garantuotų, kad vaiko gyvybei pavojus nebegresia.“

Kaip pastebi gydytoja ortopedė-traumatologė I. Sapagovaitė, labai dažnai bandymai žudytis ar žaloti save yra tik būdas atkreipti į save suaugusiųjų dėmesį, tokiu būdu parodyti, kad „aš turiu problemų“. Ypač tai pasakytina apie rankų pjaustymąsi. Tos žaizdos dažniausiai būna paviršinės, demonstracinės, nes vaikai įprastai bijo skausmo.

Atvežtas į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur jam suteikiama medicininė pagalba, slaugos personalo stebimas pacientas ne vėliau kaip per dvi valandas turi sulaukti ligoninės psichologo ar gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro.

Pasak gydytojos J. Trinkūnienės, šis specialistas vaiką ar paauglį turi išklausyti, ramiai bendraudamas su juo, atlieka psichosocialinį vertinimą, nustato savižudybės rizikos grėsmę, – taip sprendžiama, kokios pagalbos vaikui reikia šiuo momentu. Jei vaiko būklė kelia didelę ar vidutinę grėsmę jo gyvybei, vaikas ar paauglys kurį laiką lieka Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje arba perkeliamas į kitą vaikų psichiatrijos stacionarą.

Stacionarinė pagalba – pagrindinis uždavinys

Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyrius yra Vaiko raidos centro padalinys. Jame dirbanti specialistų komanda dirba taikydama krizių intervencijos metodus ir teikia pagalbą krizės ištiktiems vaikams bei jų šeimoms.

Krizių intervencija – tai skubi medicininė, psichologinė bei socialinė pagalba, teikiama išgyvenantiems krizę, turintiems minčių ar ketinimų žudytis.

„Pagrindinis mūsų uždavinys, – sako skyriaus vedėja J. Trinkūnienė, – yra suteikti intensyvią stacionarinę trumpalaikę pagalbą vaikams bei jų šeimoms ir užtikrinti pagalbos tęstinumą. Tai reiškia, kad vaikui, išgyvenančiam tam tikrą krizę, yra suteikiama 7 parų intensyvi pagalba – vaikas paguldomas į nedidelį krizių intervencijos skyrių (jame vienu metu yra ne daugiau kaip 7 vaikai), kuriame su vaiku kasdien bendrauja specialistų komanda: psichologas, gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, socialinis darbuotojas, vaikų priežiūros specialistas bei slaugytojas. Kartu pagalba yra teikiama ne tik vaikui, bet ir kitiems šeimos nariams. Dažnai tenka dirbti su bandžiusio žudytis vaiko ar paauglio tėvais, kurie būna sutrikę, jaučia kaltę.“

Gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro ar psichologo pagalbos gali prireikti ir ligoninėje besigydantiems vaikams, jei personalas išgirsta iš vaiko užuominų ar skundų apie norą žudytis.

Medikų komandos darbą papildo ir ligoninėje dirbantys socialiniai darbuotojai. Apie tokius atvejus, surinkęs atitinkamai užpildytus Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus gydytojo ir psichologo ar psichiatro dokumentus, socialinis darbuotojas tą pačią parą informaciją išsiunčia psichikos sveikatos centrui, kuriam priklauso pacientas pagal gyvenamąją vietą, ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai su prašymu įvertinti vaiko šeimos situaciją.

Pasak J. Trinkūnienės, noras save žaloti ar netgi nusižudyti gali būti ir šeimoje patiriamo smurto ar nepriežiūros pasekmė, todėl tokiais atvejais Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai turi kruopščiai patikrinti vaiko aplinką, kurioje jis gyvena.

Pasak psichologės V. Svetikienės, net ir ligoninėje esančiam pacientui negalima teikti psichologo pagalbos per prievartą. Jei pacientas ar jo tėvai atsisako tokios pagalbos, ši aplinkybė atitinkamuose dokumentuose turi būti pažymėta, kaip ir tas faktas, kad pacientas savavališkai pasišalino iš ligoninės. Tokiais atvejais medikai elektroninėje sistemoje užpildo pranešimą apie nepageidaujamą įvykį, apie tai praneša psichikos sveikatos centrui pagal paciento gyvenamąją vietą ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai.

Vaikas atiduodamas tik į patikimas rankas

Jei minčių apie savižudybę turintis vaikas ar paauglys siunčiamas iš psichikos sveikatos centro į Vaiko raidos centro Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyrių, vadinasi, specialistai mato, kad ambulatorinė pagalba nepakankama ir nebeduoda norimų pagalbos rezultatų. Tuomet vaikas ir paauglys, atvykęs į skyrių, gauna visą reikalingą specialistų pagalbą stacionare.

Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus funkcijos neapsiriboja tik specialistų pagalba skyriuje. Kaip teigia Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus socialinis darbuotojas Giedrius Budreika, norėdami krizę patiriančiam, žalotis ar žudytis bandžiusiam vaikui ar paaugliui rasti kuo palankesnį sprendimą ateičiai, skyriaus specialistai prie vieno stalo kviečiasi įvairių tarnybų darbuotojus: pirminės sveikatos priežiūros centro atstovą, mokyklos socialinį pedagogą, psichologą, vaiko klasės auklėtoją, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovą.

Išleisdami vaiką iš skyriaus, specialistai turi būti įsitikinę, kad vaikas ir toliau gaus medicininę, psichologinę psichoterapinę pagalbą pagal gyvenamąją vietą, jo šeimai rekomenduojama lankyti tėvystės įgūdžių lavinimo grupes, prireikus prašyti socialinių tarnybų pagalbos.

Savižudybė – tai baisiausia, kas gali įvykti jauno žmogaus gyvenime, todėl specialistų pareiga – padėti vaikui ar paaugliui vaduotis iš jį užklupusios krizės, užkirsti kelią savižudybei, teigia vaikų ir paauglių psichiatrė J. Trinkūnienė.

PAGALBOS TELEFONAI

Psichologinės pagalbos tarnyba

Telefono numeris

Darbo laikas

Jaunimo linija*
Budi savanoriai konsultantai

8 800 28888

I-VII

visą parą

Vaikų linija*

Budi savanoriai konsultantai ir profesionalai

116 111

I-VII
11:00 - 21:00

Vilties linija*

Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai

116 123

I-VII
visą parą

Pagalbos moterims linija*

Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 

8 800 66366

I-VII
visą parą

Linija Doverija*

Emocinę paramą rusų kalba paaugliams ir jaunimui teikia savanoriai 

8 800 77277

 

II–VI

16.00–20.00

Krizių įveikimo centras

Skubi psichologinė pagalba. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į centrą Antakalnio g. 97, Vilniuje. Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra www.krizesiveikimas.lt

8 640 51555
 

I–V

16.00–20.00

VI

12.00–16.00
 

Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyrius

Vaikų ligoninėje, Vilniuje

8-5 275 75 64

I-VII
visą parą

*Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

PAGALBA INTERNETU

Psichologinės pagalbos tarnyba

Kontaktai

Atsakymo laikas

Jaunimo linija

Emocinė parama teikiama jaunimui

Registruotis ir rašyti: www.jaunimolinija.lt/laiskai

www.jaunimolinija.lt/pokalbiai-internetu

 

Atsako per 2 darbo dienas.
Pokalbiai internetu vyksta trečiadieniais ir penktadieniais 18-22 val., šeštadieniais 13-17 val.

Vaikų linija

Emocinė parama teikiama vaikams ir paaugliams 

Registruotis ir rašyti: www.vaikulinija.lt

Atsako per 2-3 darbo dienas

Vilties linija

Pagalba teikiama suaugusiems

Rašyti el. paštu vlties.linija@gmail.com

www.viltieslinija.lt

Atsako per 3 darbo dienas

Pagalbos moterims linija

Pagalba teikiama moterims ir merginoms

Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt
 

Atsako per 3 darbo dienas

Psichologinės konsultacijos

Pagalbą internetu emigrantams teikia profesionalūs psichologai.

Rašyti el. paštu: psyvirtual@psyvirtual.lt
Internetinė svetainėje

www.psyvirtual.lt 

Atsako per 2 darbo dienas

Pagalba nusižudžiusių artimiesiems

Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems (savitarpio paramos grupės, DUK, literatūra ir kita.).

Rašyti el. paštu:

laukiam@artimiems.lt

Naudinga informacija puslapyje www.artimiems.lt

Atsako per 2-3 darbo dienas

 

Papildoma informacija - www.klausau.ltwww.vpsc.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...