captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Pernavas: Panevėžyje turi likti vienas, Kaune – keturi policijos pastatai

Generalinis policijos komisaras Linas Pernavas sako, kad per artimiausius kelerius metus Panevėžyje ir Kaune iškilus naujiems policijos pastatams, Panevėžyje tai bus vienintelė policijos būstinė, Kaune liktų keturi pastatai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pasak L. Pernavo, siekiama, kad šiuose miestuose vietoje dar neseniai buvusių 27 pastatų policijos padaliniai dirbtų 5-iuose. Be kitų privalumų, jo nuomone, tai padės ir geriau organizuoti policijos darbą.

„Bus didesni du projektai per ateinančius kelerius metu, tai būtų viešosios ir privačios partnerystės projektai. Kalba yra apie Kauną ir Panevėžį. Šiandien Kaune mes turime 20 policijos pastatų, po kelerių metų, tikimės, turėtų likti 3–4. Panevėžyje dar pernai buvo septyni pastatai, sumažinome iki 4 ir tikimės, kad po 3–4 metų mes Panevėžyje turėsime tik vieną policijos pastatą, – BNS sakė L. Pernavas. – Bus mažesnis plotas, pigesnis išlaikymas, jau nekalbu apie komunikavimą, dokumentų siuntimą, kurie vyksta tarp tų darbuotojų, bendradarbiavimą tarp padalinių.“

Pastatus, kurių ketina atsisakyti, policija numato parduoti.

Anksčiau skelbta, kad Kauno Žaliakalnyje, Radvilėnų plente, planuojama pastatyti administracinį ir ūkinį pastatus, Panevėžyje, Beržų gatvėje, – administracinį pastatą su areštine ir garažu. Su rangovų konkursų laimėtojais ketinama pasirašyti 15 metų trukmės viešosios ir privačios partnerystės  sutartis – investuotojai parengtų statybos projektus, pastatytų pastatus,vėliau juos administruotų ir prižiūrėtų. Valstybės indėlis į projektus per 15 metų Kaune ir Panevėžyje siektų atitinkamai iki 20,447 mln. ir 23,063 mln. eurų. Projektavimas ir statyba turėtų trukti trejus metus, o paslaugas investuotojai teiktų 12 metų.

L. Pernavas priminė, kad Klaipėdoje iškilus naujam pastatui jau pavyko atsisakyti kelių kitų.

BNS nuotr.

Generalinis komisaras sako, kad vykdant pertvarką tikslas nėra tiesiog atsisakyti nekilnojamojo turto, tačiau įvertinamas ekonominis efektas. Jis neatmeta, kad gali būti atsisakoma ir daugiau pastatų ne tik miestuose, bet ir regionuose, esą ne visur būtina turėti atskirą policijos nuovadą. Policijos vadovas vis dėlto pabrėžė, kad rajoninių policijos komisariatų, kad ir kiek mažai juose bedirbtų žmonių, atsisakyti neketinama.

„Kai tu matai, kad pas tave per mėnesį ateina vienas žmogus, tai gal paprasčiau būtų palikti telefono numerį, kuriuo galima pasiskambinti, o tu – prašau, eik, patruliuok toje teritorijoje, dirbk, galbūt važiuok pas tą žmogų“, – paaiškino jis.

L. Pernavas pabrėžia, kad padalinių kėlimas į pastatus visiškai nereiškia padalinių jungimo.

„Tikrai nėra taip, kad pastatai bus susiję su padaliniais“

Lėšas už pastatus investuos ir į automobilius

Policija penktadienį skelbė apie ambicingą planą šiemet įsigyti apie 500 naujų automobilių. L. Pernavas sako, kad jų greičiausiai bus įsigyjama mažiau, dalį naujų transporto priemonių ketinama pirkti galbūt ir kitąmet.

Pasak L. Pernavo, vien pernai vykdant policijos pertvarką atsisakyta apie 70 nereikalingų, neekonomiškų senų pastatų – iš viso per 26 tūkst. kv. metrų, lėšos skiriamos pareigūnų aprūpinimui gerinti, darbo užmokesčiui didinti.

„Įsivaizduokite, kiek kainuodavo komunalinės ir visos kitos išlaidos, kiek reikėdavo investuoti į remontus, kitus dalykus pastatuose. Faktas, kad dabar tų lėšų leisti nereikia, lėšas, kurios sutaupytos, galėsime investuoti į aprūpinimą, taip pat ir į automobilius“, – paaiškino L. Pernavas.

L. Pernavas tiksliai neįvardijo sutaupytų lėšų, tačiau pabrėžė, kad už juos pavyko įsigyti apie 80 naujų policijos automobilių su švyturėliais, radijo stotimis, gelbėjimo ir kita įranga, jie pristatyti šiemet.

Generalinis komisaras sako, kad keliami esminiai reikalavimai automobiliams, kad jie būtų tinkami patruliavimui gatvėje: 3–5 darbo patogios darbo vietos policininkams, vieta 2 sulaikytiems asmenims, įrengta darbo vieta su staliuku dokumentų pildymui, darbo įrankiams: gelbėjimo įrangai, liemenėms, kelio ženklams, priverstinėms automobilių stabdymo priemonėms.

„Ko mes, be abejo, dar norime – kad būtų geras pravažumas, galingas variklis, radijo stotis, – vardijo generalinis komisaras. – Mūsų tikslas, kad automobilis pas mus būtų ne daugiau nei 5–7 metus ir per tą laiką jis nuvažiuotų savo tą resursą, jų niekas nesandėliuotų. Ar jis bus nusipirktas, ar išsinuomotas – nuo to ir priklausys jo likimas. Bet per 5–7 jis nuvažiuos savo, 400–500 tūkstančių kilometrų, jis bus išnaudojęs limitą“, – pasakojo jis.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close