captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gyvenimo išbandymai paskatino aktorę I. Andrejevaitę pergalvoti savo vertybes

Filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ žvaigždė Ieva Andrejevaitė premjeros dieną labiausiai norėjo prisiglausti prie savo mamos, tačiau tai buvo neįmanoma, nes mamos gyvybę pasiglemžė vėžys. Negana to, metai po mamos mirties buvo paženklinti nelaimių. „Ne aš viena praradau artimą žmogų, ne aš viena patekau į avariją ir ne aš viena išsiskyriau su vaikinu, bet baisu tai papasakoti, viską laikai savyje ir su tuo gyveni. Aišku, kad to prisikaupia ir nebežinai, kaip su tuo kovoti“, – prisipažįsta aktorė.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Nors Lietuvoje apie šią 28 metų aktorę daugiau išgirdome tik neseniai, Ieva gali pasigirti ne vienu ryškiu vaidmeniu tarptautinėje arenoje. Darbas kitų šalių kino aikštelėse jai tapo tarsi repeticija prieš didžiausią ir daugybę metų lauktą vaidmenį gimtąja kalba.

Po 2,5 metų trukusio filmavimo galutinio rezultato Ieva laukė šiek tiek nerimaudama. Į premjerą raudonu kilimu žengė žinomi šalies žmonės. Nors svarbią akimirką aktorės pasveikinti ir palaikyti atėjo artimieji bei draugai, žiūrėti į save didžiajame ekrane jai nebuvo lengva.

„Labai esu savikritiška, maksimalistė, perfekcionistė ir dėl to matau daug klaidų. Labai sunku save vertinti iš šalies, nebegali būti nešališkas, kai buvai tame procese, kai skaitei scenarijų, kūrei tą vaidmenį. Labai noriu nusipirkti bilietą, nueiti į kino salę ir pažiūrėti filmą viena“, – atvirauja pašnekovė.

Apie galimybę vaidinti lietuviškame kine aktorė, kuri gyvena užsienyje, svajojo seniai. Vieną dieną supratusi, kad užteks laukti, prisėdo prie kompiuterio ir išsiuntė laiškus žinomiems lietuviams režisieriams, tarp jų ir Donatui Ulvydui. Atsakymą gavo ne iš karto, tačiau laukti buvo verta.

Beveik visą filmavimą Ievos ranką puošė gintarinis aktorės mamai priklausęs žiedas. Deja, ji filmo taip ir nespėjo išvysti: 54-erių moteris pralaimėjo kovą su vėžiu.

„Labai džiaugiuosi, kad mama žinojo, jog gavau šį vaidmenį. Ji labai džiaugėsi ir manimi didžiavosi. Tuo metu dar nebuvau kažko pasiekusi ar įsitikinusi, kad tai yra mano darbas, bet ji visada sakydavo – „aš visada žinojau, kad būsi aktorė“. Kai ji sužinojo, kad gavau šį vaidmenį, buvo labai laiminga ir mane palaikė“, – prisimena Ieva.

Ištverti mamos netektį Ievai buvo beprotiškai sunku. Mergina jautėsi sutrikusi ir nežinojo, kaip toliau gyventi. Kaip ir herojei Emilijai, jai teko suaugti per vieną dieną. Be to, Ievos palaikymo ir paguodos reikėjo kitiems šeimos nariams: tėčiui Aleksandrui ir pora metų vyresniam broliui Kristijonui.

„Buvo daug liūdesio ir savęs kaltinimo, kad aš per mažai laiko skyriau jai jau žinodama, kad ji serga, per mažai buvau su ja, per mažai kalbėjau, atsiprašiau, bet tą moku dabar. Kaip sakoma, išmokstame kažkokias pamokas per savo klaidas, o iš svetimų klaidų nepasimokome. O reikėtų, nes savos klaidos yra pačios sunkiausios“, – apie skaudžią patirtį kalba aktorė.

Pokalbis su Ieva apie gyvenimą ir jo išbandymus šiapus ir anapus ekrano – laidos „Gyvenimas“ reportaže.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...