captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas ėmėsi komisijų dėl M. Basčio ryšių galimos grėsmės saugumui

Seimas ketvirtadienį pradėjo sudaryti komisijas dėl Mindaugo Basčio ryšių su Rusijos energetikos ir Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovais, užkirtusių jam kelią gauti leidimą dirbti su slapta informacija.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Parlamentas po pateikimo pritarė dviem projektams: tiek konservatorių iniciatyvai nagrinėti M. Basčio ryšių galbūt keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui, tiek valdančiųjų teikimui sudaryti apkaltos komisiją. Dėl šių komisijų sudarymo Seimas planuoja balsuoti vakariniame posėdyje.

Už konservatorių iniciatyvą dėl laikinosios tyrimo komisijos balsavo 83 Seimo nariai, 13 buvo prieš ir 25 susilaikė, o apkaltos komisijos sudarymą parėmė 100 Seimo narių, 13 susilaikė.

Apkaltos komisijos projektą pristatęs „valstiečių“ atstovas Povilas Urbšys tvirtino, kad konservatorių nuogąstavimai, jog valdančiųjų siūloma komisija nepakankamai plačiai aiškinsis Valstybės saugumo departamento (VSD) rašte nurodytas aplinkybes, yra nepagrįsti.

„Netiesa, kad ši komisija tirs laikotarpį tik po priesaikos, nes įvertinti, kodėl Seimo narys negavo leidimo dirbti su slapta informacija, reikia įvertinti visą informaciją, kurią pateikė VSD“, – sakė P. Urbšys.

Apkaltą M. Basčiui inicijavo valdantieji socialdemokratai ir „valstiečiai“, tačiau opozicija įtaria, kad tai yra Socialdemokratų frakcijos atstovo M. Basčio gelbėjimo planas, blokuojant jų tyrimą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui.

Pasak konservatorių, apkaltos komisija aiškintųsi M. Basčio veiksmus po priesaikos lapkričio mėnesį, tuo tarpu VSD medžiagoje minimi senesni įvykiai. Valdantiesiems nepritariant iniciatyvai kurti laikinąją komisiją šiems ryšiams tirti, svarstoma idėja tyrimą pavesti atlikti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Konservatoriai tam neprieštarauja, jei komitetui šiuo klausimu bus suteiktos daugiau galių turinčios laikinosios komisijos statusas.

„Laikinoji tyrimo komisija savo iškeltais klausimais siekia atsakyti į klausimus, kai chronologiškai veiksmai gali būti įvykdyti gerokai anksčiau. Kai daromas apkaltos procesas Seimo nariui, reikia suprasti, kad apkaltos procesas vykdomas prieš keturis mėnesius prisiekusiam Seimo nariui dėl veiksmų, kuriuos jis atliko po priesaikos. Šiuo atveju aš manau, kad ženkliai susiaurinamas pats tyrimas“, – sakė konservatorių iniciatyvą pristatęs šios frakcijos atstovas Arvydas Anušauskas.

Kitas konservatorius Jurgis Razma kėlė klausimą, ar tyrimo nereikia plėsti – vertinti ne tik M. Basčio ryšius, bet ir partijos vaidmenį šioje istorijoje. „Visi klausimai formuluojami tik dėl asmeninės Seimo nario M.Basčio veiklos, bet ar lengva patikėti, kad tie visi minimi netinkami ryšiai gali būti susiorganizuoti tik asmeniniu pagrindu, ar nekeltinas klausimas, ar tai negalėjo būti daroma su socialdemokratų vadovybės žinia, o gal ir pavedimu?“ – klausė konservatorius.

„Tvarkietis“ Petras Gražulis tuo tarpu stebėjosi, kodėl medžiaga apie ketvirtą kadenciją Seime esantį M. Bastį pasirodė tik šiuo metu. „Čia yra seni darbai, seni ryšai, prieš keletą metų, ne pirmą kadenciją Seimo narys, kur buvo VSD ir kodėl tik dabar pastebėjo? Ar VSD neturėtų aplamai įspėti Seimo narių, jei prie jų prieina pilietis su neaiškiais tikslais, kodėl tik dabar jūs pamatės, kad tris kadencijas buvo patriotas, o dabar išdavikas valstybės, ar nėra čia politikavimo?“ – kalbėjo P. Gražulis.

Socialdemokratas Artūras Skardžius sakė esantis prieš komisijų sudarymą, sakydamas, VSD medžiaga apie M. Bastį neturi tapti pagrindu apkaltai.

„Aš prieštarauju pačiam požiūriui į parlamentarą, Lietuvos demokratinės valstybės parlamentą, kai pažymos pradeda įtakoti tiesiogiai išrinktą Seimo narį demokratiškuose rinkimuose. Aš buvau nuėjęs į spec.raštinę, patikslinau, 56 Seimo nariai kartu su manimi turi leidimą dirbti su slapta informacija, tai ką jūs balsuosit, neturėdami leidimo? Pirma gaukite tuos leidimus, o tada galėsite priimti dėl savo kolegos sprendimus. Aš tiesiog apeliuoju į kiekvieno jūsų sąžinę ir moralę, netapkime Šiaurės Korėja, kur valdo pažymos ir visus sprendimus priiminėja vienas asmuo“, – piktinosi A. Skardžius. 

Apkaltos procesą M. Basčiui rengti pradėjo opozicinė tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, tačiau po to nusprendė situaciją tirti giliau pasiūlė kurti laikinąją tyrimo komisiją grėsmėms nacionaliniam saugumui įvertinti. Valdantieji po to registravo projektą dėl apkaltos komisijos sudarymo.

Apkaltos iniciatyva M. Basčiui kilo, kai Valstybės saugumo departamentas dėl parlamentaro ryšių su nusikalstamo pasaulio ir Rusijos energetikos kompanijų atstovais atsisakė jam išduoti leidimą dirbti su slapta informacija. V.Pranckiečio raginimu M. Bastys dėl to paliko Seimo vicepirmininko pareigas bei suspendavo narystę Socialdemokratų partijoje, tačiau iš parlamento trauktis sako nematantis pagrindo.

VSD medžiagoje aprašomi M. Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. VSD vertinimu, šie ryšiai daro M. Bastį pažeidžiamu ir keltų grėsmę jam patikėtos valstybės paslapties saugumui.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...