captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nepriklausomai Lietuvai atkurti ryšius su pasauliu padėjo norvegai

Norvegijos parama ir palaikymas Lietuvai buvo labai svarbūs nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Pirmoji diplomatinė misija vyko būtent į Norvegiją. 
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

„Užsimezgė mano kontaktas su dienraščiu „Dagbladet“, kuris tuo metu buvo antras pagal dydį ir populiarumą Norvegijoje. Aš jiems vis rašydavau straipsnius angliškai iš Lietuvos, užsienio naujienų redaktorius pats juos išversdavo ir sutvarkydavo norvegiškai. Jis nuolat informuodavo norvegus apie tai, kas vyksta Lietuvoje, per mano pasakojimus“, – prisimena politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas.

Pasak politikos apžvalgininko, atkūrus nepriklausomybę kilo klausimas, kaip atnaujinti diplomatinius santykius su užsienio valstybėmis.

„Ir kažkaip aš prisiminiau Norvegiją, su kuria palaikiau ryšį. Emanuelis Zingeris sako, kad čia įdomu būtų, nes ji yra NATO šalis ir pakankamai nepriklausoma, nors turi sieną su Tarybų Sąjunga, bet kaip ir nepriklauso nuo jų. Jis pakalbėjo su profesoriumi Vytautu Landsbergiu apie tai ir buvo suformuota delegacija: Laima Andrikienė, E. Zingeris ir aš“, – pasakoja R. Bogdanas ir priduria, kad po 50 metų tai buvo pirmoji lietuvių politinė delegacija, vykusi į Vakarus.

Lietuvių delegacijos kelionę padėjo organizuoti jau minėtas norvegų dienraščio užsienio naujienų redaktorius, nes jis Norvegijoje pažinojo ir politikų, ir žiniasklaidos atstovų.

„Aišku, didžiosios partijos žaidė savo žaidimus ir nenorėjo aštrinti santykių su kitomis valstybėmis dėl Lietuvos. O mažesnė socialistų kairioji partija atsiuntė kvietimą, pasitiko mus oro uoste. Mus pasitiko ir spauda. Kitą dieną, kai plūstelėjo dienraščiai ir naujienos apie tai, kad atvyko trys lietuviai belstis į Norvegijos duris, iš karto pasikeitė visų partijų požiūris į mus ir didžiosios partijos pradėjo mus kviestis“, – pirmąjį vizitą į Norvegiją prisimena politikos apžvalgininkas.

Pirmojo vizito metu delegacija susipažino su dabartiniu Lietuvos garbės konsulu Norvegijoje Leonu Bodu, kuris pasiūlė įsteigti informacijos biurą, atliksiantį panašias funkcijas kaip diplomatinės atstovybės.

„L. Bodas buvo labai turtingas žmogus ir jis įkūrė informacijos biurą. Jis pasamdė vieną sekretorę norvegę ir po to jau aš atvažiavau dirbti. Tai mes buvome trise. L. Bodas užsiėmė reprezentacija, kalbėdavo per radiją ir televiziją, susitikdavo su lietuvių delegacijomis ir visuomenės veikėjais. Tas biuras buvo ypatingai svarbus, nes Lietuva buvo visiškai atskirta nuo viso pasaulio, komunikacija su užsienio šalimis negalėjo vykti arba, jei ji vyko, tai per Maskvą. Nebuvo interneto, kompiuterio, telefoniniai pokalbiai irgi vyko per Maskvą“, – apie informacijos biuro Osle svarbą kalba buvusi Lietuvos informacijos biuro vadovė Daina Bogdanienė.

Baltijos rėmimo grupei Norvegijos parlamente turime būti dėkingi, kad tuo ypač įtemptu metu Lietuvą pasiekė satelitinė antena – vienintelis ryšys su laisvuoju pasauliu.  

Plačiau apie Norvegijos pagalbą atgimusiai Lietuvos valstybei – dokumentinės istorinės laidos „Lietuvos kolumbai“ įraše.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...