captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apie naujus dviračių takus Vilniaus dviratininkai tegali svajoti

Dviračių mėgėjai šiemet stebuklų Vilniaus gatvėse gali nesitikėti – pinigų naujų dviračių takų tiesimui miestas neturi, tad teks tenkintis tik nedidelėmis sumos smulkiam esamų takų remontui ar ženklinimui. Anot dviračių entuziastų, sostinė biudžete pinigų išties neturi, tačiau labai trūksta ir suvokimo, kad šią infrastruktūrą reikia gerinti.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Dviračių mėgėjai šiemet stebuklų Vilniaus gatvėse gali nesitikėti – pinigų naujų dviračių takų tiesimui miestas neturi, tad teks tenkintis tik nedidelėmis sumos smulkiam esamų takų remontui ar ženklinimui. Anot dviračių entuziastų, sostinė biudžete pinigų išties neturi, tačiau labai trūksta ir suvokimo, kad šią infrastruktūrą reikia gerinti.

Paženklintų dviračių trasų Vilnius skelbiasi turintis per 120 kilometrų. Iš jų per 80 kilometrų yra dviračių arba pėsčiųjų ir dviračių takų, 13 kilometrų dviračių eismo juostų gatvėse, 30 kilometrų dviračių juostų ant šaligatvių.

Kad to neužtenka, o ir esančios trasos nėra kokybiškos, sutinka visi, bent retkarčiais išvažiuojantys į miestą dvirate transporto priemone.

Vilniaus mero patarėjas ir dviračių entuziastas Eduardas Kriščiūnas 15min.lt nelinksmai konstatavo – šiemet naujų takų miestas tiesti neketina, nebent bus imtasi smulkių remonto, ženklinimo darbų. „Yra kažkokių planų, bet tai tik gatvių tvarkymas. Jeigu kažkas praneš, kad vienur ar kitus yra blogai, tai bus tvarkoma, bet nėra jokio plano“, – kalbėjo E.Kriščiūnas.

Mero patarėjas pritarė – miestas išties neturi pinigų, tačiau esą Vilniuje trūksta ir suvokimo, kad dviračių infrastruktūros reikia ir ji turi būti tinkama važinėti. „Žmonės, kurie savivaldybėje tuo užsiima, įsivaizduoja, kad pravažiuoti įmanoma. Tas yra tiesa, bet kadangi įmanoma pravažiuoti, tai kažkam atrodo, kad yra svarbesnių darbų“, – ironizavo dviračiu nuolat važinėjantis E.Kriščiūnas.


Jo teigimu, sprendimus priimantys valdininkai, eismo organizavimo specialistai patys dviračiais nevažinėja. Esą jie mato, kad avarijų nėra daug, nors jų tikrai padaugėtų, jeigu daugiau žmonių išsitrauktų dviračius.

Vilniaus savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis patvirtino – dviratininkams sostinė šiemet nebus dosni. Tiesa, viena nauja trasa vis dėlto numatoma, ji bus nutiesta kartu su naująja Žirnių gatvės ir Oro uosto jungtimi.

Tačiau kitur teks tenkintis tik smulkiais remonto darbais – atnaujinti ženklinimą, pastatyti kelio ženklą, jeigu reikia, nuleisti nuvažiavimo bortus.

E.Kriščiūnas, paprašytas palyginti Vilniaus dviračių infrastruktūrą su kitų Lietuvos miestų, nuoširdžiai pareiškė – Vilniuje yra taip pat blogai, kaip ir kituose miestuose. Kiek geresnė situacija, anot jo, tik Klaipėdoje, bet tai esą lemia paprasta miesto struktūra – miestas yra pailgas, tačiau ir ten trūksta specialistų, kaip tą infrastruktūrą sukurti, kad ja būtų saugu naudotis.

E.Kriščiūnas priminė, kad dviračių trasų schemų Vilniuje buvo bent keturios, tačiau pernai sostinės taryba nusprendė parengti specialųjį planą, kuris būtų „tikras teritorijų planavimo dokumentas, kurio būtų privalu laikyti“. Nes schemos yra tik matmenys, kurių esą galima laikytis, bet galima ir pamiršti.

„Dabar ruošiamas specialusis planas. Jeigu jis bus paruoštas, yra vilčių, kad nebebus tokių nesąmonių, kaip buvo su Lazdynų tiltu – tiltas sutvarkytas, o pervažiuoti dviračiais beviltiška, nėra vietos. Panašus absurdas dabar yra su jungtimi į Pilaitę – irgi kol kas nėra numatyta, kaip bus galima pravažiuoti dviračiais arba praeiti pėsčiomis“, – piktinosi dviračių entuziastas.


Šis planas geruoju atveju bus parengtas tik po kokių metų. Anot E.Kriščiūno, niekas jo rengėjų ir neskubina, nes šiuo metu finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrų nėra, o miestas lėšų tokiems darbams neturi.

Pagal naująjį planą Vilniuje iki 2020 metų turėtų atsirasti 112 km dviračių trasų, skirtų kasdieniam dviračių susisiekimui miesto centre ir tarp miesto rajonų.

Prasidėjus naujajam 2014-2020 metų ES finansavimo etapui, tikimasi pinigų ir dviračių infrastruktūrai. E.Kriščiūnas tik pastebėjo, kad Susisiekimo ministerija vis dar nėra nusprendusi, ar paklus ES rekomendacijai neskirti lėšų, kol nėra parengtas viso miesto Judrumo planas, ar ne. Šiuo metu nė vienas Lietuvos miestas tokio plano neturi. Judrumo planuose turi būti numatyta, kaip padaryti, kad kuo mažiau miestuose būtų oro taršos, triukšmo, automobilių miesto centre.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...