captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl priešiškos propagandos taikiniu visų pirma tampa istorija

Priešiškos šalys, skleisdamos propagandą, siekia sumenkinti kitų šalių istoriją tam, kad puolama valstybė kuo mažiau priešintųsi. Taip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Karinės paslaptys“ sako Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikas Karolis Zikaras.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Įprastas Rusijos informacinio karo taikinys – Lietuvos istorija. Tai pastebime ne vienerius metus.

– Taip, galbūt dažnai mes istoriją truputėlį nuvertiname, manome, kad tai negali būti labai aktualus dalykas. Tačiau reikia nepamiršti, kad istorija yra toks reiškinys, ant kurio stovi mūsų identiteto pamatai. Jei mes kalbame apie kažkokias trumpalaikes atakas, kurios skirtos diskredituoti, skaldyti, kelti sumaištį, tai yra taktiniai veiksmai. Strateginių tikslų informacinėmis atakomis siekiama keičiant būtent visuomenių identitetą. Kaip tik čia labai svarbi yra istorija.

Kai priešiška jėga siekia kažkokių tikslų kitoje valstybėje, ji stengiasi potencialiai palaužti valią priešintis. Agresorius, prieš užpuldamas kad ir mažesnę valstybę, turi paskaičiuoti, ar politinė, ekonominė nauda, tas karo grobis bus tiek vertingas, kad atsvers galimus nuostolius. Dėl šios priežasties galimą pasipriešinimą stengiamasi sumažinti, kiek tik įmanoma.

– Istorija – pirmas taikinys?

– Yra du pagrindiniai būdai, kaip to pasiekti. Pirmas, žinoma, yra bauginimas, kad šalies pasipriešinimas – beprasmis, vis tiek laukia pralaimėjimas.

Kita veiklos kryptis – nihilizmo skatinimas. Būtent teigimas, kad šalies visuomenė yra nebrandi, valstybė nebrandi, neturinti savo praeities, niekad nieko pati nemokėjusi padaryti. Taigi visuomenė negeba ir negali valstybės turėti, todėl jai reikėtų prisijungti prie stipresnės valstybės ir tuomet gerai gyventi.

– Pavyzdžiui, kad Žalgirio mūšis laimėtas ne mūsų, o rusų?

– Taip, kad patys nesugebame nieko padaryti, o visos kalbos apie laimėjimus – pasakaitės. Todėl čia ir yra labai svarbi istorija. Ką mes galime padaryti prieš tokią galybę, kaip Rusija, kuri turi didžiulius resursus ir gali transliuoti įvairiausias žinutes įvairiausiais kanalais? Mes negalime imtis panašių priemonių, nes neturime tokių resursų. Kita vertus, mums galbūt net ir nereikėtų to daryti, nes mūsų vertybės kitokios. Tačiau mes galime ir privalome stiprinti savo atsparumą. Pilietiškumą ir identitetą.

Mes, kaip vakarietiškas vertybes turinti demokratinė valstybė, turime eiti visai kitu keliu nei mūsų oponentai – skatinti sąmoningą žmonių pilietiškumą, juos edukuodami. Būtent istorija yra viena tų krypčių, ties kuria reikia dirbti, reikia aktualizuoti istoriją, primenant, kokai ji ilga, sena. Tai tampa bent jau emociniu pagrindu, skatinančiu ginti savo valstybę, ją turėti ir dėti visas pastangas, kad ji išliktų.

Visas interviu – laidos „Karinės paslaptys“ reportaže.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...