captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vyriausybės darbų plano pristatymas: ar pagaliau aišku, kas bus daroma

Aiškumo vyriausybės programos įgyvendinimo plano pristatyme trūko, o iš premjero ir jo komandos norėjosi išgirsti penkis svarbiausius darbus. Taip vyriausybės darbų plano pristatymą LRT.lt komentuoja politologė Rima Urbonaitė. „Visuomenei reikia pristatyti, kaip pertvarka bus daroma, kokio rezultato tikimasi ir kada tai bus padaryta, o ne kalbų apie tai, ką reikėtų padaryti“, – sako ji. Savo ruožtu viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas pažymi, kad darbų pristatyme į daugelį klausimų buvo atsakyta aiškiai, tai liudija viena po kitos žiniasklaidoje pasirodžiusios žinutės.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Agentūros „Nova Media“ vyresnysis partneris A. Katauskas sako, kad iš to, kokias žinutes perteikė žiniasklaida, galima pastebėti, į kokias sritis orientuojasi vyriausybė.

„Vertinant tai, kokio atgarsio žiniasklaidoje susilaukė konferencija, galima suprasti, į kokias sritis orientuotas vyriausybės darbas. Akivaizdu, kad pagrindiniai punktai dėl pensijų, finansinių dalykų, reformų nuskambėjo pakankamai aiškiai ir žiniasklaida pasigavo tas žinutes“, – teigia A. Katauskas.

Tačiau Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė R. Urbonaitė sako, kad pristatydami vyriausybės programos įgyvendinimo planą premjeras Saulius Skvernelis bei finansų ministras Vilius Šapoka nesugebėjo išskirti pagrindinių vyriausybės prioritetų.

„Dar kartą pasakyta, kad prioritetais laikomas švietimas, kultūra, viešasis sektorius, ekonomika, saugumas, tačiau tai yra viskas, sunku įžvelgti prioretizuotas sritis“, – kalba R. Urbonaitė.

Iki šiol rūpintis regionais itin dažnai žadėjusi vyriausybė jų, kaip prioriteto, taip pat neišskyrė – tam daug dėmesio neskirta nei pačiame plane, nei jo pristatyme.  

R. Urbonaitė: nusiteikimas gerai, bet atėjo laikas aiškesniam turiniui

Sunku tikėtis, kad didelė dalis visuomenės ieškos ir gilinsis į vyriausybės programos įgyvendinimo plano subtilybes, todėl tai, kaip būsimi darbai buvo pristatyti spaudos konferencijoje ir atspindėti žiniasklaidoje, – būdas visuomenei sužinoti, ką darys vyriausybė.

Pasak A. Katausko, šios vyriausybės plano pateikimas buvo išskirtinis, o į daugybę klausimų buvo atsakyta.

„Premjeras ir vyriausybė iki šiol sulaukė kritikos, kad informacijos pateikia per mažai, tad darbų pristatymas buvo tarsi atsakymas visiems tiems kritikams ir patvirtinimas to, ką anksčiau sakė premjeras, kad, kai ateis laikas, bus patvirtintas planas, bus atskleista daugiau detalių.

Priemonių plano pateikimas, palyginti su kitomis vyriausybėmis, buvo išskirtinis: jokia vyriausybė iki tol nebuvo sukūrusi tokio oficialumo, iškilmingumo – visa vyriausybė susirinko klausytis konferencijos. Informacijos buvo pateikta daug, atsakyta į daug klausimų, o kur klausimai buvo dar neaiškūs, premjeras nepabijojo to pasakyti“, – teigia A. Katauskas.

Tačiau R. Urbonaitės teigimu, apie būsimus konkrečius vyriausybės darbus visuomenė išgirsti galėjo nedaug.

„Aiškumo pritrūko, o iš premjero ir jo komandos norėjau išgirsti penkis svarbiausius darbus. Visuomenei reikia pristatyti, kaip pertvarka bus daroma, kokio rezultato tikimasi ir kada tai bus padaryta, o ne kalbų apie tai, ką reikėtų daryti.

Premjeras įvardijo, kad plane yra 130 darbų ir 800 veiksmų, bet kas skaitė planą, gali pastebėti, kad daugeliu atvejų kyla klausimai, kaip tai bus padaryta, nes žodžių „sieksime“, „vertinsime“ – apstu, nors tų žodžių ten jau būti neturėtų. Mano požiūriu, pristatyme pritrūko kalbėjimo apie tai, kaip bus siekiama rezultatų, kaip bus sprendžiamos įvardytos problemos. Nusiteikimas, pozityvas yra gerai, bet atėjo laikas aiškesniam turiniui“, – tvirtina R. Urbonaitė.

Gerins švietimo kokybę, mažins šešėlį, tik sunku suprasti, kaip

Anot R. Urbonaitės, priemonių įgyvendinimo pristatyme daugiau buvo dar kartą įvardytos problemos, o ne jų sprendimo būdai. Taip pat įvardyti siektini rodikliai, kurių dalis kelia abejonių.

„Premjeras pasisakymo pradžioje akcentavo, kad plane yra numatyti rodikliai, tačiau kaip jie bus pasiekti, dažnu atveju lieka neaišku, o kai kurie rodikliai apskritai kelia abejonių. Pavyzdžiui, kodėl mokytojų atlyginimų vidurkis įvardijamas labai tiksliai, o dalyje apie dėstytojų atlyginimus to nėra, kalbama tiesiog apie tai, kad juos reikia didinti“, – atkreipia dėmesį R. Urbonaitė.

Pašnekovė taip pat pastebi, kad daugiau dėmesio buvo skiriama mokestinei sistemai, tačiau ir šiuo atveju konkrečių darbų pasigendama, buvo tik pasakyta, kad sprendimai bus įvardyti iki vasaros.

„Buvo pateikti pasvarstymai, kad reikia sudaryti galimybes dirbti ir užsidirbti, bet kaip tai bus padaryta, liko klausimas. Netgi šešėlio mažinimas liko su klaustuku.

Kol kas išgirdome, kad bus naikinama sistema, kai buvo skirstomi darbdavio ir darbuotojo mokesčiai, ir tai, vyriausybės manymu, turėtų mažinti šešėlį. Tačiau manau, kad daugybė žmonių puikiai suvokia, jog visa darbo vietos kaina ir yra visas jų uždirbtas atlyginimas, tiesiog darbdavys perveda mokesčius, o ne darbuotojas iš savo sąskaitos. Todėl nesu tikra, ar tai kažkaip esmingai gali pakeisti situaciją“, – komentuoja politologė.

R. Urbonaitė pažymi ir tai, kad premjeras užsiminė apie švietimo sistemos kokybės gerinimą, bet kaip ta kokybė bus pasiekta – iš pristatymo liko neaišku. Politologė taip pat pastebi, kad kaip naujieną premjeras akcentavo užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo stebėseną, tačiau, pasak pašnekovės, tame nieko revoliucingo nėra – stebėsena yra privalomas politikos įgyvendinimo procesas.

Apie vyriausybės programos įgyvendinimą laidos „Laba diena, Lietuva“ eteryje kalbėjo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis. Kviečiame žiūrėti įrašą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...