captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vyriausybė pritarė savo darbų planui be mokestinės dalies

Vyriausybė pirmadienį pritarė savo programos įgyvendinimo priemonių planui, kuriame nėra numatyti mokestiniai pokyčiai. Juos, kaip buvo skelbta anksčiau, ketinama pristatyti iki vasaros. Tačiau premjeras patikino, kad biudžeto šiais metais peržiūrėti neketinama, todėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos galiojimas baigsis birželį. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Vyriausybės priemonių plane yra numatyti tikslai ir konkretūs terminai kiekvienai užduočiai atlikti bei tai, kuri ministerija ar kelios ministerijos už jas atsakingi.

Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis tarp prioritetų išskyrė kovą su skurdu, socialinės įtraukties didinimą, švietimo pertvarką, inovatyvios ekonomikos plėtrą, mokesčių sistemos tobulinimą, kovą su šešėliu, valstybės turto efektyvų panaudojimą.

Pasak premjero, jau šiemet ketinama apsibrėžti ir susitvarkyti su mokesčių sistemos optimizavimu.

„Mes tikrai jau su kitų metų biudžeto įstatymo projektu teiksime tokį projektą, kur bus įvertintos visos mokestinės lengvatos (...) ir tikiuosi, kad mums pavyks išgryninti ir atsisakyti tų, kurios yra ten atsiradusios pagal nesuprantamus kriterijus, kurios neduoda to efekto, kuris numatytas, kurios nebuvo vertintos, kada buvo kalbama, jog reikalinga viena ar kita mokestinė lengvata“, – teigė S. Skvernelis.

Taip pat, pasak premjero, yra rengiami pakeitimai, susiję su darbo jėgos apmokestinimu, siekiant „perkelti visus vadinamuosius darbdavio mokesčius į darbuotojo darbo užmokestį, turėti vieną atlyginimą, nuo kurio mokami mokesčiai“.

„Tai leis mums išspręsti keletą labai esminių dalykų – pirmiausia – skatinti darbuotojus nebūti šešėlyje, negauti atlyginimo dalies vokelyje. Antra – kalbant apie mažiausiai uždirbančių arba vidutines pajamas gaunančių žmonių paskatinimą, tą mes galime daryti per neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir darysime, (...) skatinti per NPD auginančias vaikus ir dirbančias šeimas“, – sakė S. Skvernelis.

Kiek konkrečiai bus didinamas NPD, nedetalizuojama, tai esą priklausys nuo ekonomikos augimo.

Taip pat, pasak ministro pirmininko, vyriausybė turės apsispręsti dėl pensijų sistemos reformos, galimybės mokėti bazinę pensiją iš valstybės biudžeto, indeksavimo mechanizmo tolesnio taikymo.

„Ieškosime galimybės sumažinti laiptelių skirtumus kalbant apie mažiausias pensijas gaunančius senjorus, nes taikant indeksavimo mechanizmą pensijos kyla vienodu procentu“, – sakė S. Skvernelis.

Ministras pirmininkas teigė, kad bus peržiūrėta antros pakopos pensijų sistema, tačiau patikino, kad ji nebus naikinama.

„Mes tik turėsime padaryti mechanizmą, kaip pasielgti su tais žmonėmis, kurie gauna mažas pajamas, kaupia pensiją ir, sulaukę pensinio amžiaus, nesukaups tiek, kad galėtų įsigyti tą vadinamąjį anuitetą, o tiesiog gaus vienkartinę išmoką – 1,5-2 tūkst. eurų ir mažą „Sodros“ pensiją“, – sakė S. Skvernelis.

Taip pat, pasak jo, svarstoma apie antros ir trečios pensijų pakopų sujungimą. Naujovės turėtų pradėti galioti 2018 m.

Pasak Premjero, taip pat ketinama rasti mechanizmą, kuris leistų nenutraukti visų socialinės paskatos priemonių asmenims, kurie po nedarbo periodo susiranda darbą.

„Mes matome tą situaciją, kad įgijus darbą bendros pajamos pasidaro mažesnės, įvertinant tai, ką turėjo naudodamiesi socialinės apsaugos sistema. Tokia sistema nėra tinkama, ir galvojame, kad dalis palaikančiųjų priemonių turėtų būti taikoma“, – sakė S. Skvernelis.

Taip pat, pasak Premjero, šiemet taip pat turės būti pertvarkytas viešasis sektorius.

„Vyriausybė pradėjo tą darbą nuo kanceliarijos, mes, manau, kad artimiausiu metu turėsime tipinę ministerijos struktūrą, jau darome žingsnius kalbant apie bendrųjų funkcijų konsolidavimą, žingsniai padaryti keičiant valstybės įmonių valdymą. Kalbama apie jų konsolidavimą, stambinimą, perėjimą prie vienos įmonės. Galiu paminėti – valstybinius miškus, kelius“, – sakė S. Skvernelis.

Tarp šiemet ketinamų atlikti darbų premjeras paminėjo valstybės įmonių valdymo depolitizavimą, pritraukimą į valdybas nepriklausomų asmenų.

„Labai aiškių kriterijų, rezultatų formavimo principas ir vadovų atsakomybė yra numatyta, ir to reikalaus vyriausybė, kalbant apie valstybės įmonės“, – sakė S. Skvernelis.

Švietimo sistemos pertvarka, pasak premjero, siekiama tiek vidurinio, tiek aukštojo mokslo kokybės. Mokyklų tinklo pertvarka, pasak jo, reiškia jungtinių mokyklų tinklo atsiradimą, kur galėtų viena administracija valdyti ir sujungti keletą filialų.

„Bet kalbant apie pradinio ugdymo moksleivius, kad jie būtų kuo arčiau savo šeimos, tas principas išlieka, ir būtų kuo arčiau gyvenamosios vietos“, – sakė S. Skvernelis.

Aukštųjų mokyklų pertvarkai, pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, finansinių resursų turėtų pirmiausia būti ieškoma sistemos viduje.

„Jeigu reikėtų vienkartinio stimulo tam, kad sklandžiai pereitume pertvarką, tai tokios galimybės šiuo metu yra svarstomos ir ieškome finansinių instrumentų, kad tas procesas būtų sklandus“, – sakė V. Šapoka.

Kiek turėtų likti aukštųjų mokyklų po pertvarkos, premjeras nekonkretizavo. Šis procesas nuo teisės aktų pakeitimo, pasak S. Skvernelio, turi prasidėti šiemet, o baigtis – 2019–2020 m.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...