captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seksualinio priekabiavimo aukos Lietuvoje turi gintis pačios

Į parlamentą išrinkto verslininko Kęstučio Pūko gašlias priekabes turėjusių kęsti merginų istorijos apnuogino nemalonią tiesą – pagal Lietuvos teisę auka turi pati įrodinėti, kad kažkas ją nuskriaudė. Tuo metu Seimo stalčiuose jau beveik metus laiko dulka pataisos, kuriomis siūloma panaikinti galimybę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Jei Seimo nariai įstatymą būtų priėmę, prokurorai jau dabar tirtų merginų papasakotas istorijas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Nuo K. Pūko nukentėjusių moterų pasakojimų daugėja kasdien ir jie vis bjauresni, tačiau tyrimą pradėti raginta Generalinė prokuratūra pareiškė negalinti to padaryti – seksualinio priekabiavimo bylos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka.

Įstatymas numato dvi išimtis: jei žmogus negali pats ginti savo interesų arba nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę.

K. Pūko atveju prokurorai visuomeninės reikšmės neįžvelgė.

Įsigalėjo nuomonė, kad nieko nepavyks įrodyti

Lietuvos „Carito“ pagalbos prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms programos vadovė Kristina Mišinienė 15min sakė, kad tokią praktiką, kai aukai užkraunamas nusikaltimo įrodinėjimas, vadinti ydinga – per švelnu.

„Kažkada ir smurtą artimoje aplinkoje reikėjo įrodinėti privataus kaltinimo tvarka ir matome, prie kokių pasekmių tai privedė mūsų šalį“, – sakė ji.

K. Mišinienės teigimu, tai nėra kelių ar keliasdešimties merginų klausimas – tai visos visuomenės klausimas ir jis nebuvo išspręstas anksčiau, todėl dabar, anot pašnekovės, mes skiname viso to vaisius.

„Stebime užėmę kvapą kuo tai baigsis – tai liečia visus mus“, – pridūrė ji.

„Caritas“ atstovė svarstė, kad apie bylas dėl seksualinio priekabiavimo retai išgirstame dėl kelių priežasčių, kurių viena svarbiausių – įsigalėjusi nuomonė, kad nieko nepavyks įrodyti.

„Pastarųjų dienų straipsniuose man užkliuvo samprotavimas, kad čia nieko neįrodysi, ar sunku įrodyti. Tvyro tokia nuomonė, kad įrodymas sunkus ir nieko nepasieksi. Norėčiau pakviesti skaitytojas netikėti – tai yra stereotipas. Užsispyrus įrodysi, žinoma, reikės pasakoti“, – pabrėžė ji.

K. Mišinienė stebėjosi kai kurių parlamentarų požiūriu į tai: „Sudaromas įspūdis, kad tai kažkoks abipusis momentas (tarp K. Pūko ir merginų, – aut.). Tai yra neteisinga, nes moteris, kuri patiria seksualinį priekabiavimą yra labai pasimetusi ir sutrikusi. Dažnai mes matome, kad moterys net nemoka apie tai papasakoti.“

„Caritas“ atstovė atkreipė dėmesį, kad į tokią padėtį patekusios moterys išgyvena gėdą, net tam tikrą kaltės jausmą, klausia savęs, kodėl pateko į tokią situaciją.

„Matydama amžiną pašaipą moteris pagalvoja: kam čia man reikia? Daugiau pasistengsiu nepakliūti į tokią situaciją – ji tarsi sau prisiima kaltę, žada būti atsargesnė, o priekabiautojas toliau bujoja“, – apie sunkius moterų išgyvenimus kalbėjo K. Mišinienė.

Pašnekovė pridūrė, kad visa tai, ką šiuo metu skaito apie K.Pūką, yra absurdiška ir dramatiška: „Žmogus, kuris samprotauja apie niežtėjimus, atsisėdimus į bliūdą – tai siūlo besidarbinančiai merginai, sėdi tokioje įstaigoje ir tvarko mūsų visų gyvenimus.“

K. Mišinienė sakė, kad visų pirmiausiai reikia aiškiai visuomenei pasakyti, jog priekabiauti negalima.

„Netoleravimas turėtų persmelkti visą visuomenę, nes šiandien priekabiauja, rytoj siunčiasi pornofilmus, o poryt – gal prievartauja. Budrumas turėtų būti tiek iš vyrų, tiek iš moterų. Tai nėra tik nuo priekabiavimo kenčiančių moterų reikalas“, – tvirtino ji.

Svarbios pataisos užstrigo Seime

15min domėjosi, ar K. Pūko elgesiu pasipiktinę parlamentarai neketina svarstyti galimybės teisiškai užtikrinti apsaugą nuo seksualinio priekabiavimo kenčiantiems asmenims ir įpareigoti teisėsaugą tirti tokias bylas. Tačiau paaiškėjo, kad tokios pataisos buvo užregistruotos gerokai anksčiau, bet jos kelią Seime skinasi labai lėtai.

Parlamentas pernai gegužę po pateikimo pritarė Baudžiamojo proceso kodekso projektui, kuriuo siūloma iš Lietuvos teisės sistemos apskritai eliminuoti galimybę į teismą kreiptis privataus kaltinimo tvarka.

Tokiu atveju į teismą nereikėtų kreiptis ne tik seksualinio priekabiavimo, bet ir kitais atvejais.

„Aš manau, kad tai nėra teisinga, nes teisme gali susidurti nelygios pusės. Tas, kuris kaltinamas, gali procesiškai būti daug stipresnis. Privataus kaltinimo procesas yra ydingas“, – kodėl siūlo tokias pataisas, pasakojo kartu su konservatoriumi Stasiu Šedbaru projektą pateikęs liberalas Vitalijus Gailius.

Jo teigimu, pataisos savo eilės Seime greit nesulaukia, nes jas siūlo opozicija.

Parlamentaras teigė, kad jeigu jos būtų priimtos anksčiau, dabar prokurorai negalėtų nuo K.Pūko nukentėjusioms merginoms siūlyti kreiptis į teismą, o dirbtų darbą patys.

„Dabar nebūtų, kad privataus kaltinimo tvarka tegu mergaitės eina. Dėl to su kolega ir teikėme šį projektą – va čia pavyzdys, kai silpna pusė pastatoma prieš stipresnę, turtingesnę ir turi savo interesus ginti“, – sakė jis.

V. Gailiaus teigimu, privataus kaltinimo institutą pasaulyje turi tik vokiečiai, rusai ir lietuviai.

Parlamentaras svarstė, kad dabar puiki proga grįžti prie šių pataisų ir vylėsi, kad joms bus pritarta.

Penktadienį premjeras Saulius Skvernelis paragino merginas kreiptis į teisėsaugą dėl K. Pūko veiksmų.

S. Skvernelis sakė manantis, kad teisėsaugos tyrimas šioje situacijoje būtų geriausias sprendimas, nes būtų atsakyta į klausimą, ar išties būta priekabiavimo, įvertinta gynybinė paties parlamentaro versija, esą tai provokacija.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...