captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įstatymas priimtas, bet tikrovėje neveikia

Lietuva, daug metų svarsčiusi, ar leisti šauliams bei savanoriams pirkti ir namie laikyti pusiau automatinius ginklus ir pistoletus, tokį žingsnį žengė tik po Rusijos agresijos Ukrainoje. Tačiau net ir po ilgų diskusijų pernai birželį pagaliau priimtas ir nuo rugsėjo įsigaliojęs įstatymas iki šiol neveikia. Aiškėja, kad patys šauliai ir savanoriai tam nepasirengę – iki šiol nepasitvirtino egzaminavimo tvarkų. Šauliai sako, kad jų resursai parengti tokias taisykles ir rasti instruktorių – riboti, o savanorių vadai, nors dar neturi parengę dabar įsiteisėjusio įstatymo įgyvendinimo tvarkos, norėtų žengti dar toliau – svarstyti galimybes jų kariams leisti namie laikyti tarnybinius ginklus. Tam taip pat reikės įstatymo pataisų. Politikų nuomonės kol kas išsiskiria.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Ketverius metus savanorių gretose tarnaujantis Paulius sako ilgai laukęs įstatymo pataisų, kuriomis pagaliau leista savanoriams, šauliams ir aktyviojo rezervo kariams pirkti B ir C kategorijų ginklų, tokių kaip pusiau automatiniai, ir juos laikyti namie. Kartu įsigytą ginklą leista naudoti tarnyboje, o esant reikalui – ir šalies gynybai. 

Karys įsirengė seifą, surinko visus reikiamus dokumentus, susitaupė kelis tūkstančius eurų ir jau ruošėsi pirkti pusiau automatinį graižtvinį šautuvą. Tačiau tik policijos licencijavimo skyriuje sužinojo, kad tokio leidimo jis negaus, nes iki šiol nėra parengta egzaminavimo tvarka.   

Tokią tvarką dar tik rengia ir Šaulių sąjunga, dėl kurios daugiausia ir buvo išplėstas sąrašas asmenų, turinčių teisę laikyti tokius ginklus namuose.

„Norėtųsi viską padaryti greičiau, bet pasikartosiu, kad jei norime ne vien tik gražių vaizdų, bet ir žinių, ir įgūdžių, tam reikia laiko. Šaulių sąjungos resursai yra riboti, kompetentingų specialistų parengti tokią neturime, tai turėjome daryti savo jėgomis. Instruktorių, kurie vestų programą, nėra tiek daug, kad per kelias dienas galėtume tai padaryti“, – sakė Lietuvos šaulių sąjungos vadas Liudas Gumbinas.

Savanorių pajėgų vadas pripažįsta, kad nėra normalu, kai dar pernai vasarą priimtas ir nuo rugsėjo įsigaliojęs įstatymas vis dar neveikia. Tačiau pabrėžia, kad vien įstatymo nepakanka, dar neparengtiįstatymo įgyvendinimo aktai. 

Kartu teigiama, kad teks ieškoti būdų, kaip kario savanorio asmeninį ginklą priskirti tarnybiniam, kad karys jį galėtų naudoti per pratybas.

 „Šiuo metu karys savanoris per pratybas gali naudoti tik jam išduotą valdišką ginklą. Sunku apsispręsti, kokius ginklus savanoriai turėtų naudoti juos egzaminuojant, mes patys neturime ekspertizės, jei reikalą atiduosime į privačių kompanijų rankas, tuomet piniginė našta kris ant savanorių pečių“, – teigė Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas Arturas Jasinskas.

Savanorių pajėgų vadas pabrėžia, kad karių tarnybiniai ginklai aukščiausios A kategorijos – automatiniai. Todėl svarsto, ar nebūtų tikslingiau savanoriams namuose leisti laikyti jų kovinius ginklus, bet tik patikimiems.

„Ginklai – tai atgrasymo priemonė, o kitas dalykas, pasitikėjimas valstybės gynėju, savanoriu. Ginklų laikymas namuose įneštų panikos galimam agresoriui, pasirodžius mūsų teritorijoje į jį iš bet kurio namo gali būti nukreiptas ginklas“, – sakė Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas A. Jasinskas.

Politikai, nuo kurių ir priklausys, ar savanoriams bus ateityje leista namie laikyti tarnybinius ginklus, neskuba pritarti tokiam siūlymui: vieni kategoriški, kiti siūlo pradėti diskusiją, ar pasekti kad ir Estijos pavyzdžiu, kur kariškiai gali ginklą laikyti namuose. 

„Mes turim judėti šia [Estijos pavyzdžio – LRT.lt] linkme, tai turėtų tapti siekiamybe“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas.

To paties komiteto pirmininkas Vytautas Bakas teigia, kad galima diskutuoti ir apie A kategorijos ginklus, bet turi būti įgyvendinti reikiami įstatymai, kurie yra numatyti, kad žmonės galėtų turėti B ir C ginklus: „Tai nėra paprastas sprendimas, tai yra ir pasitikėjimo, ir mūsų brandos klausimas. Vienas žingsnis žengtas,  dabar galime diskutuoti toliau.“

„Šiandien nei vienas karys negali neštis namo kovinio ginklo, nei vienas policijos pareigūnas neturi tarnybinio ginklo namuose ir kiti asmenys, kurie darbe naudoja ginklą, tokios teisės neturi. Tad ar tikrai turėdami ginklą namuose būsime žymiai saugesni?“, – retoriškai klausė Julius Sabatauskas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.

Krašto apsaugos ministras sako, kad ir dabar esame viena iš liberaliausių šalių Europoje, kur, ypač po teroristinių išpuolių Paryžiuje, griežtinamas ginklų laikymas namuose.

„Kodėl ginklą reikia laikyti namuose, kai yra labai konkrečios procedūros – laikymas savanorių pajėgų ginklinėse? Juk rizika yra, net jei visiškai pasitikime savanoriais. Bet yra kitos rizikos – vagystės, neteisėtas užvaldymas. Turime atsiminti, kad automatinis ginklas yra labai galingas. Ir žala, neteisėtai jį užvaldžius, gali būti didžiulė“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Kol politikai ir kariškiai diskutuoja, savanoriai ir šauliai toliau priversti apeiti įstatymus. Jie fiktyviai tampa įvairių šaudymo ar medžiotojų būrelių nariais, ir taip gauna leidimus įsigyti B ir C kategorijos ginklų ir juos laikyti namuose.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...