captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nidos nusileidimo takas tampa įšaldytu konfliktu?

Infrastruktūros objektai, galintys sukelti grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, yra perimami kariškių žinion, tačiau tai ne visada patinka verslui ar vietos valdžiai. Pastaruoju metu diskusijas sukėlė kariuomenės vado įsakymas nuo kovo 30 d. civiliniams orlaiviams, išskyrus kai kuriuos kritinius atvejus, neišduoti leidimų skrydžiams pasienio zonoje. Tai yra keturių jūrmylių, arba šiek tiek daugiau nei septynių kilometrų, oro erdvės dalis pasienyje su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija. Labiausiai dėl tokios tvarkos kentėtų Nida.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Karinių oro pajėgų atstovai sako, kad skraidyti pasienyje uždrausta ne tik dėl galimų pažeidimų iš išorės, bet ir saugantis orlaivių netyčinių sienos kirtimų iš Lietuvos pusės. Esą, tokie atvejai gali baigtis įvairiomis provokacijomis ar net liūdnesniais padariniais. Pernai karinės oro pajėgos pasienio zonoje užfiksavo 13 skrydžių, kuriems kariuomenė leidimo nedavė.

„Kad ir netyčia pažeidžiama valstybės siena, kartais gali sukelti santykių paaštrėjimų tarp valstybių. Kaip pavyzdys čia būtų meškiukai ir Baltarusijos prezidento grasinimai. Civilinė aviacija nuolat pažeidinėja oro erdvės organizavimo taisykles – įskrenda neteisėtai į pasienio zoną, taip pat yra kitas faktorius – civilinių orlaivių skrydžiai kelia tam tikras rizikas ir iš dalies trukdo mums vykdyti nustatytas funkcijas“, – aiškina Karinių oro pajėgų štabo operacijų karininkas Juozas Januškevičius.

Karinių oro pajėgų karininkas sako, kad, uždraudus civilinių lėktuvų skrydžius siaurame pasienio ruože, aviatoriai neturėtų nukentėti, o kariuomenei tokie skrydžiai, esą, kelia daug rūpesčių.

„Nuostata Lietuvos kariuomenės yra tokia, kad valstybės orlaiviai skraidytų pasienio zonoje, o civiliniai orlaiviai tik išimtinio būtinumo atveju. Pavyzdžiui, žemės ūkio darbams vykdyti, valstybinių institucijų kažkokioms veikloms užtikrinti, paieškoms, gelbėjimams, na, ir panašaus pobūdžio. Verslininkai ar kiti nenumirs, ta prasme, kad nieko nenutiks, jeigu jie ten ir nenuskris į tą pasienio zoną“, – teigia J. Januškevičius.

Lietuvos aeroklubo prezidentas įsitikinęs – kariuomenės vado įsakymas neteisėtas. Pasak jo, įsakymas prieštarauja viršesniems teisės aktams ir dėl pakeistos tvarkos žada kalbėtis su kariuomenės atstovais. 

„Tokie draudimai negali būti kariuomenės vado įsakymas, jie turi būti suderinami su susisiekimo ministru ir turi būti keičiamas arba vyriausybės nutarimas, arba aviacijos įstatymas, kadangi pasienio zona nėra draudžiama zona“, – sako Lietuvos aeroklubo prezidentas Gintaras Kalinauskas.

BNS nuotr.

Kariuomenės vado įsakymas labiausiai pykdo Neringos savivaldybės vadovus, verslininkus ir aviatorius, vasarą planavusius renginius ir nusileidimus Nidos lauko aikštelėje. Ji patenka į pasienio zoną, todėl aikštele naudotis civilinei aviacijai nebus išduodami leidimai. Šiam nusileidimo takui įrengti dar prieš 20 metų vyriausybė skyrė tuomet 5 mln. litų. O atlikus baigiamuosius darbus pernai vasarą šis kilimo ir tūpimo takas buvo iškilmingai atidarytas.  

„Mes jau kalbame apie kai kurių investicijų griūtį, nes didiesiems viešbučiams ir panašiai vienas iš pagrindinių klausimų yra dėl investicijų – ar bus galimybė atvykti, o dar svarbiau klientams skubiai išvykti, jeigu toks reikalas jiems atsitinka. Tai gali būti ir – nei daug, nei mažai – 60 mln. eurų investicijos“, – sako Neringos meras Darius Jasaitis.

Kitas į pasienio zoną patenkantis nusileidimo takas Druskininkuose turi aerodromo statusą, o virš jo įsteigta oro eismo zona. Čia civiliniams orlaiviams leistis bei iš jo kilti ir toliau bus leidžiama.

„Kuriozas tame ir yra, jeigu yra aerodromas, kariuomenės vado įsakymas negalioja, jis galioja tik lauko nusileidimo aikštelėms“, – piktinasi Neringos meras Darius Jasaitis.

Aviatoriai sako, kad kariuomenės vadas iki kovo 30 d., kol dar įsakymas neįsigaliojęs, galėtų jį pataisyti. 

„Kad tas įsakymas nebūtų taikomas ne tik aerodromams, bet ir lauko aikštelėms, kurios yra pasienio zonoje, jeigu norime, galime ir konkrečiai įrašyti – Nidoje“, – siūlo Lietuvos aeroklubo prezidentas.

Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas sako, kad tuo atveju, jei kariuomenės vadas nekeistų savo įsakymo, vienintelė išeitis Nidos lauko aikštelės statusą keisti į aerodromo, tik tokiu atveju virš jo būtų oro eismo zona, ir kariuomenės vado draudimas jau negaliotų. Nidos lauko aikštelei suteikti aerodromo statusą, pasak Alvydo Šumsko, keblumų nekiltų, nes jau dabar aikštelė įrengta pagal visus aerodromams taikomus reikalavimus. Trūksta tik trijų dokumentų ir klausimas būtų išspręstas per dvi savaites.

„Tai yra skrydžio instrukcija, kurioje būtų aprašyta, kaip organizuojami, vykdomi, tvarkomi skrydžiai aerodrome, atsakingi ir panašiai. Antras dokumentas mums reikalingas būtų paieškos gelbėjimo darbų planas, suderintas su priešgaisrinės saugos departamentu. Ir dar vienas elementarus dalykas – Ryšio reguliavimo tarnybos leidimas naudoti radijo stotį, kadangi turi būti aerodrome radijo stotis, kurios pagalba būtų teikiama informacija. Trys esminiai dokumentai“, – vardija Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas.

BNS nuotr.

Toks kelias, atrodo, priimtinas ir kariškiams.

„Suinteresuoti asmenys turėtų kreiptis į oro eismo paslaugų teikėją dėl oro eismo zonos įsteigimo. Ją įsteigus, nekiltų jokių problemų, reiškia, nereikalingas būtų Lietuvos kariuomenės karinio oro pajėgų vado arba jo įgalioto karininko leidimas šitam skrydžiui“, – Karinių oro pajėgų štabo operacijų karininkas J. Januškevičius.

Neringos meras pritaria, kad ir savivaldybei bei verslui priimtiniausias būtų aerodromo statuso suteikimas. Tačiau jau anksčiau šio tako pavadinti aerodromu neleido aplinkosaugos tarnybos.

„Tai vienas geriausių Europoje takų būtų, bet, kaip žinome, dėl mūsų gerų draugų iš Saugomų teritorijų tarnybos, įtikinti, jog tą statusą reikėtų pakeisti, na, mums kol kas nepavyksta“, – pripažįsta Neringos meras. 

Jeigu Nidos problemą išspręstų kilimo ir tūpimo tako pervadinimas aerodromu ir oro eismo zonos įsteigimas, tai kaip tada būtų užtikrintas saugumas pasienio zonoje, oro erdvės stebėjimas ir gynyba – apie ką ir kalba kariškiai. Kita vertus, susitarti reikia aviatoriams, Neringos savivaldybei, kariškiams, aplinkosaugai. Interesų turi ir verslininkai, todėl Nidos lauko aikštelės problema tampa tarsi įšaldytu konfliktu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close