captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nesutariama, kiek universitetų turėtų likti Kaune

Apie būtinybę iš esmės reformuoti aukštojo mokslo sistemą Lietuvoje kalbama jau kone dešimtmetį, bet iki šiol tos kalbos konkrečiais darbais taip ir nevirto. Kai vietų studentams skaičius viršijo studijuojančiųjų skaičių daugiau nei du kartus, toks neatitikimas visiems ėmė badyti akis. Tačiau kol kas Švietimo ir mokslo ministerija bei Kauno universitetų rektoriai nesutaria, kiek universitetų turėtų likti antrame pagal dydį šalies mieste.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Kaip žinome, Lietuva, deja, traukiasi, gimstamumas mažėja, vyksta emigracija ir daugelyje miestų bei regionų jau tiesiog nebeužtenka demografinio pagrindo išlaikyti tokiam aukštųjų mokyklų tinklui, koks jis yra. Situacija, žinoma, šiek tiek geresnė didesniuose miestuose, nors, tarkim, Kaune ji irgi gerokai prastėja“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.  

Ministro teigimu, žvelgiant į 2025 m. demografines prognozes Kauno miestui, atrodo, kad demografinio pagrindo užteks 1–2 universitetams, bet ne 5–6, kaip yra šiandien.

Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas tikina, kad reikia kalbėti apie kokybę, o ne kiekybę.

„Ko mes siekiame? Kokybės siekiame. Tada pasakykime, kokios kokybės. Jeigu norime konkurencingo tarptautiniu mastu universiteto, tada ir sąlygos tam universitetui turi būti adekvačios tiems, su kuriais konkuruojame. O mes šiandien konkuruojame ne tik su vietiniais universitetais, mes konkuruojame tarptautiniu mastu. Todėl negali būti 47 aukštųjų mokyklų valstybėje, nes ji nepajėgi duoti atitinkamų sąlygų“, – teigia KTU rektorius.

Kaip būsimosios reformos priežastys įvardijami ir kiti faktoriai: besidubliuojančios studijų programos, nepatenkinami darbo rinkos reikalavimai, didelis geografinis išsiskaidymas. Pavyzdžiui, penkios Kauno aukštosios mokyklos išsimėčiusios per daugiau nei 100 pastatų visame mieste. Tačiau svarbiausia vadinamieji kokybės reikalavimai, nes apie bent vieno iš Kauno universitetų patekimą į pasaulinį geriausių aukštųjų mokyklų šimtuką iki šiol galima tik pasvajoti.

„Imkime tokį paprastą dalyką – stojimo į universitetą minimalius reikalavimus. Jų laikėsi tik trys universitetai Lietuvoje: Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir KTU. Visi kiti priėmė visus. Štai tokia situacija. Tai pabandykime kokybinę kartelę kilstelėti, griežtai laikytis jos – savaime pradės problema spręstis“, – siūlo KTU rektorius P. Baršauskas.

Tačiau Kauno sporto universiteto rektorius Aivaras Ratkevičius baiminasi, kad, pakėlus stojimo į universitetus kartelę, daugybė jaunų žmonių praras galimybę studijuoti ir tai gali sukelti dar vieną emigracijos bangą.

Plačiau apie aukštųjų mokyklų situaciją Kaune – laidos „7 Kauno dienos“ reportaže.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...