captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politologas: partijų pirmininkai atviruose rinkimuose, kaip nori G. Landsbergis, nerenkami

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) savo suvažiavime nutarė, kad partijos pirmininkas turėtų būti renkamas ne tik partijos narių, bet ir rėmėjų. Panašiai renkamas JAV prezidentas. Taip konservatoriai tikisi pagausinti savo gretas, sustiprinti  lyderio autoritetą ir suaktyvinti šalies politinį gyvenimą. Tačiau politologas Algis Krupavičius pastebi, kad konservatoriai šiek tiek persistengė, nes JAV dvi pagrindinės partijos – Demokratų ir Respublikonų – rėmėjus pasitelkia per prezidento rinkimus. Partijų lyderius ten renka tik jų nariai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kaip LRT. lt teigė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, siūlymas rinkti partijos lyderį ne tik visuotiniuose partijos narių rinkimuose, bet ir įtraukiant visus partijos bendruomenę palaikančius asmenis, kurie formaliai nėra jos nariai, gimė analizuojant esą pasiteisinusią Vakarų demokratijų – tokių kaip JAV ar Prancūzija – patirtį.

„Atviri rinkimai yra puikus instrumentas, siekiant į mūsų bendruomenės gyvenimą ir svarbiausių sprendimų priėmimą įtraukti platesnę visuomenės dalį – tuos žmones, kuriems rūpi, kur link eina TS-LKD, kur link eina Lietuva. Suteikdami galimybę partijos pirmininką, taip pat mūsų bendruomenės kandidatus į prezidentus, Seimo vienmandatininkus, Europos Parlamento narius bei savivaldybių merus, rinkti atviruose rinkimuose, siekiame pademonstruoti, kad TS-LKD nėra uždara partija, kurios reikalai įdomus tik tiems 16 tūkst. jos narių“, –  teigė dar vienai kadencijai praėjusį savaitgalį perrinktas konservatorių lyderis.

Bus ieškoma saugiklių apsiginti prieš oponentus

Jei konservatoriai apsispręstų, kad už jų partijos lyderį turėtų teisę balsuoti ne tik partijos nariai, ar taip nebūtų sudaryta galimybė balsuoti ir tiems, kurie nėra šios partijos gerbėjai ir per rinkimus balsuotų prieš kandidatus partijos pirmininko postui užimti? 

Anot G. Landsbergio, praėjusią savaitę vykusio suvažiavimo metu buvo patvirtinta principinė nuostata, kad atviri rinkimai partijoje bus įgyvendinami. Tvarką, kaip jie turėtų vykti ir kokie saugikliai bus taikomi, nustatys taryba: „ Saugikliai tokiuose rinkimuose galėtų būti draudimas balsuoti kitų partijų nariams, simbolinio mokesčio (1 ar 3 eurų) įvedimas ar deklaracijos, kuria paremiamos mūsų partijos vertybės ir idėjos, pasirašymas.“

Konservatorių lyderis teigė tikįs, kad atvirumas ir griežtų partinių rėmų išplėtimas yra tas kelias, kuriuo turi eiti politinės partijos, jei jos ir toliau nori vaidinti svarbų vaidmenį mūsų visuomenės ir šalies gyvenime.

Lietuvoje per mažai žmonių, dalyvaujančių partijų veikloje

Buvęs Lietuvos ambasadorius JAV, puikiai susipažinęs su už Atlanto veikiančia politine sistema – Žygimantas Pavilionis, siekęs tapti konservatorių lyderiu, pritarė G. Landsbergio siūlymams rengti visuotinius ir atvirus partijos pirmininko rinkimus, parėždamas, kad toks sprendimas padėtų rasti naujų narių, nes partinė veikla Lietuvoje – pernelyg menka.

„Lyginant su Vakarų standartais, narystė Lietuvos partijose, visuomeninėse ir nevyriausybinėse organizacijose tikrai galėtų būti kur kas skaitlingesnė ir aktyvesnė. Amerikos mokyklose beveik kasdien viena pamoka skiriama vaikų pilietiškumui ugdyti, kurios metu nagrinėjama šalies politinė sistema ir partijų veikla“, – teigė Seimo narys Ž. Pavilionis.

Ž. Pavilionis, BNS nuotr.

Jis įsitikinęs, kad partijos Lietuvoje, kaip ir Vakarų šalyse turėtų tapti visuomenės gyvenimo dalimi, o ne tik nedidelės dalies piliečių susiėjimais.

Ar partijos durys jos rėmėjams ir gerbėjams bus atvertos plačiai, ar tik pravertos, Ž. Pavilionio teigimu, nuspręs konservatorių valdymo institucijos. Jis abejojo, ar rėmėjai turėtų mokėti kad ir simbolinį mokestį, nes Lietuvoje šiuo metu tokia situacija, kad kai kam ir keli eurai gali būti per daug.

„Be to, Lietuvoje nėra įprasta aukoti politiniams reikalams“, – atkreipė dėmesį Ž. Pavilionis.

Liberalams eksperimentas pavyko puikiai

Palankiai vertindamas konservatorių planus rinkti savo partijos lyderį atviruose rinkimuose, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pastebėjo, kad jo partija jau yra atlikusi panašų eksperimentą, kai prieš dvejus metus buvo renkamas Jonavos meras.

Jų metu vienas kandidatas buvo liberalų narys, o viena moteris, panorusi išbandyti jėgas tiesioginiuose merų rinkimuose, buvo nepartinė.

„Todėl jau esame pažengę toliau už konservatorius. Per merų rinkimus mūsų partiečiai vis dėlto apsisprendė, kad juose turėtų dalyvauti partijos narys, tačiau nemažai balsų surinko ir nepartinė kandidatė. Jonavos atvejis taip pat parodė, jog partiečiai, bijodami, kad rinkimuose gali dalyvauti oponentai ir tyčia balsuoti prieš mūsų remiamus kandidatus, susitelkė kaip niekad anksčiau. Jonavos liberalų skyrius praėjusiuose merų rinkimuose dalyvavo itin aktyviai“, – dalijosi partine patirtimi E. Gentvilas.

E. Gentvilas, BNS nuotr.

Konservatoriai griebėsi netradicinės viešųjų ryšių akcijos 

Valdančiosios daugumos atstovas, Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas įsitikinęs, kad, planuodami atvirus partijos lyderio rinkimus, konservatoriai pirmiausia siekia suaktyvinti savo rinkėjus.

G.Kirkilas, BNS nuotr.

„Tai – ir puiki viešųjų ryšių akcija, bandant mėgdžioti rinkimų sistemą JAV ir Prancūzijoje. Tačiau nemanau, kad konservatorių rėmėjų balsai galėtų nulemti partijos vadovo rinkimų rezultatus“, – svarstė G. Kirkilas.

Nevykęs bandymas mėgdžioti rinkimus JAV

Politologas A. Krupavičius tvirtino, kad nėra tokios šalies, kurioje partijų lyderiai būtų renkami per atvirus rinkimus.

Jis atkreipė dėmesį, kad konservatoriai nelabai vykusiai bando kopijuoti JAV prezidento rinkimus, kurių metu už Respublikonų arba Demokratų partijų kandidatus balsuoja ne tik šių partijų nariai.

„Partinių organizacijų lyderius JAV renka tik jų nariai, susirinkę į suvažiavimus, konferencijas ar kitų forumų metu. Partijų šalininkai ar rėmėjai paprastai tokiuose įvykiuose nedalyvauja“, – pastebėjo politologas.

A. Krupavičius, KTU nuotr.

A. Krupavičius taip pat abejojo, ar Lietuvoje reikėtų per atvirus rinkimus rinkti ir partijų kandidatus į prezidento postą. Juk mūsų šalyje veikia daugiapartinė sistema. O Amerikoje, pasak politologo, pirminiai prezidento rinkimai organizuojami pirmiausia dėl to, kad šalies teritorija – labai didelė: „Kita vertus, jei ten būtų daugiapartinė sistema, tai ir rinkimų tvarka būtų kitokia. Juk JAV jau daugybę metų politinėje arenoje reiškiasi tik dvi pagrindinės partijos – Respublikonų ir Demokratų.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close