captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žiūrėkite tiesiogiai: diskusija „Dvi Lietuvos: kas padės sumažinti nelygybę?“

Europos Komisijos paskelbtoje ataskaitoje apie Lietuvą teigiama, jog nelygybė Lietuvoje didelė ir toliau didėja, o „potencialiam augimui įtakos turi demografiniai iššūkiai“. Pateikiami rodikliai verčia susiimti ir ieškoti ilgalaikių sprendimų. Kalbėtis apie nelygybę Lietuvoje ir jos priežastis kartu su šios srities ekspertais kviečiama trečiadienį diskusijoje „Dvi Lietuvos: kaip išbristi iš nelygybės?“
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Nelygybė – ne vien regionuose

„Kaime gyvena apie trečdalis Lietuvos žmonių, jie sudaro apie 60 proc. visų skurstančiųjų“, – teigia Maltos ordino pagalbos tarnybos vadovė Dalia Kedavičienė, kuri papasakojo maltiečių lankomo kaimo, kur per pastaruosius 20 metų gyventojų sumažėjo dvigubai, istoriją. „Didžiausias kultūros ir kaimo gyvybės šaltinis – mokykla, dviejų aukštų, kažkada buvusi pilna vietinių ir aplinkinių kaimų vaikų klegesio. Dabar joje 45 mokiniai“, – liūdnai konstatuoja specialistė. D. Kedavičienė suvokia neišvengiamus demografinių pokyčių lemiamus procesus: „Taigi kaimas ruošiasi neišvengiamai transformacijai – mokykla bus priversta tapti senelių namais, nes jau dabar visi mokiniai sutelpa į dvi klases, o mokyklos valgyklos virėjos mokyklos patalpose ruošia gedulingus pietus. Mokyklos direktorė kviečiasi mus konsultuotis, kaip įsteigti žiemos sezono senelių namus.“

D. Kedavičienė, turinti ilgmetę darbo patirtį policijoje, bei pažįstanti Vilniaus miesto mikrorajonų problemas, teigia, kad skurdas neturi geografinio apibrėžtumo. Kalbėdama apie maltiečių veiklą, specislaistė pabrėžia, jog jų lankomi senjorai skursta tiek regionuose, tiek didmiesčiuose. Žurnalistė Daiva Žeimytė pabrėžia, jog miesto ir kaimo skirtumai nėra neįprastas reiškinys. Tačiau Lietuvoje ši problema itin ryški dėl politinių sprendimų regionuose trūkumo.

Reformų poreikis ir asmeninė atsakomybė

Ieškant nelygybės ir skurdo priežasčių, žvelgiama ne tik į ekonominius ir socialinius rodiklius, bet ir istorines bei kultūrines dimensijas. Žurnalistė D. Žeimytė, kilusi iš panašią istoriją išgyvenančio kaimo, pabrėžia ilgai trunkančią posovietinę transformaciją ir teigia, jog esame kaitos procese ir turime išmokti prisiimti atsakomybę už save ir savo šalį.

Nagrinėdama skurdo priežastis, D. Kedavičienė teigia, jog skursta žmonės, kurie neturėjo galimybių ar noro investuoti į išsilavinimą, turintys priklausomybes, praradę turtą, būstą ar darbą.

Nagridnėdamas skurdo priežastis ekonomistas Rokas Grajauskas išskiria šešėlinės ekonomikos poveikį: „Egzistuoja didelis šešėlis, valstybė surenka mažai mokesčių. Lietuvoje mokestiniai tarifai nėra maži, bet pagal biudžeto surenkamas pajamas esame paskutiniai Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad valstybė negali efektyviai perskirstyti pajamų, remdama pensininkus, mažiau uždirbančias šeimas, laikinai darbo netekusius asmenis.“

Anot R. Grajausko, nelygybė ne tik sukuria socialinių ir politinių įtampų, bet ir veda prie silpnos vidaus paklausos. „Didelę nelygybę turinčiose šalyse vidaus rinka yra silpna, mažiau galimybių teikti įvairias į vartotoją orientuotas paslaugas, tuo pačiu ir mažiau galimybių papildomai į biudžetą surinkti pajamų“, – ekomines pajamų nelygybės pasekmes šalies raidai aiškina ekonomistas.

 

Ilgalaikių sprendimų atskirčiai mažinti bus ieškoma trečiadienį organizuojamoje diskusijoje „Dvi Lietuvos: kaip išbristi iš nelygybės?“.
 

Diskusiją tiesiogiai galima stebėti portale LRT.lt kovo 8 d., trečiadienį, 18.00 val. Nuoroda: http://www.lrt.lt/mediateka/tiesiogiai/lietuva_kubu 
 

Diskusijos organizatoriai: Lietuvių profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“ ir advokatų kontora TRINITI.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...