captcha

Jūsų klausimas priimtas

NATO batalioną priimanti Rukla tikisi išsigydyti socialines žaizdas

Prieš įjungiant diktofoną, Ruklos seniūnas Gintas Jasiulionis BNS žurnalistų paprašo parodyti darbo pažymėjimus – jis nori apsidrausti, kad netaps Rusijos propagandos taikiniu.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Yra asmenų, kurie prisistato žurnalistais, o iš tikrųjų yra propagandistai. Prisistato žurnalistais iš lietuviškų, o iš tikrųjų atvažiuoja iš rusiškų kanalų“, – sako seniūnas.

Dėl netoliese įsikuriančio NATO bataliono du tūkstančius gyventojų turinti Rukla atsidūrė ne tik tarptautinės žiniasklaidos, bet ir, spėjama, šmeižto kampanijų kūrėjų dėmesio centre.

Vasario 14-osios vakarą į Seimo pirmininko elektroninio pašto dėžutę atėjo savanore prisistačiusios realybėje neegzistuojančios Dainos Adamkutės laiškas, esą vaikų globos namų auklėtinę našlaitę išprievartavo Rukloje dislokuoti vokiečių kariai.

„Jie buvo neblaivūs, iš pradžios Vokietijos kariais tik flirtuoja. Bet po to minia apsupo merginą ir išprievartavo“, – teigiama su klaidomis lietuviškai parašytame elektroniniame laiške.

Pašto dėžutės adresas netrukus buvo panaikintas. Lietuvos politikai dėl melagingo pranešimo iškart pirštu bedė į Rusiją, tačiau teisėsauga kol kas apsiriboja teiginiu, kad laiškas išsiųstas ne iš Europos Sąjungos šalies.

Nepaisant žvalgybos perspėjimų, kad provokacijos Rukloje gali kartotis, vietos valdžia ir verslininkai tvirtai remia NATO karių atvykimą – jie įsitikinę, kad galimas rizikas nusveria nauda, kurią atneš didesnis centrinės valdžios dėmesys ir užsienio karių piniginės.

Nepriklausomybės garantas

Jonavos savivaldybės, kur įsikūrusi Rukla, vadovui Eugenijui Sabučiui vokiečių kariai yra Lietuvos nepriklausomybės garantas.

„Būtų fantastiška, jeigu šita karinė bazė būtų kaip koks Ramšteinas Vokietijoje su kokių 30 tūkstančių sąjungininkų kareivių“, – sako laikinasis meras.

Tačiau kai kurie sovietų okupacijos metais užaugę rukliečiai mano, kad tūkstančių karių buvimas netoliese kaip tik didina konflikto su Rusija riziką.

„Bijau karo, labai dažnai galvoju, ką reikėtų daryti. Tačiau aš galvoju, kad kuo daugiau čia pas mus tų karių, tuo labiau mes tuos rusus erziname“, – kalba „Achemoje“ dirbanti 45-ių Asta Paulauskienė.

Sovietmetį keikiantis 62-ių bedarbis Viktoras Lasys NATO pajėgomis džiaugiasi: „Vaikšto, dainuoja. Man asmeniškai smagu“.

„Rukloje gyvenu jau dešimt metų, aš prie tų užsieniečių karių jau pripratusi“, – teigia aštuoniolikmetė moksleivė Odeta Mikulskytė.

„Man šita tema nelabai rūpi. Dėl manęs, tegu jie būna“, – sako 24-ių bedarbis Tomas Baltrėnas.

Į Ruklą per kiek daugiau nei mėnesį jau atvyko per 400 Vokietijos, šimtas belgų ir dvidešimt olandų karių. Artimiausiais mėnesiais bataliono karių skaičius turėtų viršyti tūkstantį.

Šie daliniai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje kuriami siekiant atgrasyti Rusiją. NATO taip nusprendė reaguoti į Krymo aneksiją, Maskvos paramą separatistams Ukrainos rytuose ir išaugusį karinį aktyvumą Baltijos jūros regione.

Nedarbas ir nusikalstamumas

Visgi daugeliui vietinių už geopolitiką labiau rūpi įsisenėjusios socialinės problemos.

Aplink Ruklos seniūnijos pastatą – gražu, šalia jos driekiasi centrinė miesto gatvė, o netoli stūkso renovuota mokykla ir darželis. Tačiau žengus gilyn į miestelio kiemus pasitinka ne vienas tuščias apleistas pastatas.

20 proc. siekiantis nedarbas seniūnijoje dvigubai viršija Jonavos savivaldybės vidurkį, iš tūkstančio butų du šimtai yra socialiniai.

Be užsienio karių, vietos gyventojai dažnai susiduria su atvykėliais iš Artimųjų Rytų. 20 metų čia veikiantis pabėgėlių priėmimo centras anksčiau dažniausiai priimdavo žmones iš Čečėnijos, kitų Rusijos dalių ar Ukrainos, o pastaraisiais metais pagal Europos Sąjungos programą čia vežami Irako ir Sirijos pabėgėliai .

Nepaisant kiek mažėjančio nusikalstamumo ir pernai atidarytos nuovados, saugumo situacija Rukloje sudėtingiausia tarp aštuonių Jonavos rajono seniūnijų, sako policijos komisariato viršininkas Vigintas Lukošius.

Iki šiol pareigūnų nesurasti jaunuoliai pernai metų pabaigoje užsipuolė dvi pabėgėlių centro gyventojas. Po kelių savaičių sirai paaugliai buvo užpulti jiems einant iš mokyklos, tačiau šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius nusikaltimo sudėties.

„Socialiai remtini žmonės alkoholį mėgsta pavartoti, jaunimas irgi nepasižymi drausmingumu“, – sako V. Lukošius.

Dažną savaitgalį Lietuvos ir užsienio karių susibūrimo vieta tampantis Ruklos baras „Pas Arną“ atsargumo priemonių imasi pats.

Netoli šio baro vasario pradžioje peiliu vietinio gyventojo buvo sužeisti du Lietuvos kariai.

Su vyru barą valdantį Zita Linkevičienė teigia, kad nors tarp lietuvių ir užsieniečių konfliktų pas juos nekyla, jie žada samdytis apsaugos darbuotojus.

„Planuojame, kad bent penktadienį, šeštadienį, kada jų daugiau renkasi, kad būtų apsauga“, – sako Z. Linkevičienė.

Pasak jos, sąjungininkų kariai vyksta linksmintis į naktinius klubus Jonavoje, Kaune arba Vilniuje, tačiau dalis ateina ir į barą.

„Ateina jie pas mus pavalgyti darbo dienomis, o savaitgaliais ateina atsipalaiduoti. Kas pirtį užsisako, kas vieną kitą bokalą alaus išgeria“, – teigia verslininkė.

Vizitinė kortelė

Verslininkams užsienio kariai yra didžiausia viltis padidinti savo pardavimus.

Pietų metu kavinėje „Bene Pica“ vienintelės kariškų uniformų nedėvi tik čia dirbančios virtuvės darbuotojos. Kai kurie verslininkai tikisi, kad pilnai įsikūrus batalionui su 1200 karių, jų apyvartos išaugs iki 40 procentų.

Kitoje gatvės pusėje, priešais karinę teritoriją, įsikūrusi prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvė didina prekių asortimentą. Kariai čia yra pagrindiniai pirkėjai, be to, jie dažniau nei vietiniai renkasi brangesnes prekes.

„50 proc. padidintas šokoladų, po 30 proc. didintas energinių gėrimų, „Coca-Cola“ ir dešrų kiekis. O kaip vėliau bus, žiūrėsime, ko jiems reikės, nes kol kas dar nedidelė dalis suvažiavę“, – sako parduotuvės vadovė Ingrida Imbrasienė.

Pasak jos, kai 2014 metais pirmą kartą į Ruklą atvyko JAV kariai, nebuvo žinoma, ką jie paprastai perka, tad prekių trūko – tuščiausios būdavo traškučių, „Coca-Colos“ bei energinių gėrimų lentynos. Be to, naujai atvykę kariai iššluodavo higienos prekių lentynas.

I.Imbrasienė prognozuoja, kad pernai apie 1,3 mln. eurų pajamų gavusi parduotuvė šiemet apyvartą didins 30–40 procentų.

Per pusmetį miestelyje taip pat planuojama atidaryti ir į karius orientuotą parduotuvę, kurioje būtų galima įsigyti suvenyrų bei kariškų prekių.

Visgi vietos verslo lūkesčius stabdo nestabilumas – vieną dieną kavines užplūdę kariai jau rytoj gali savaitei išvykti į pratybas, be to, 2020 metais svarstoma sąjungininkų batalioną perkelti į Rokantiškes Vilniaus priemiestyje.

Ruklos seniūnas tikisi, kad dėl NATO karių ir pabėgėlių atsiradęs didesnis centrinės valdžios dėmesys virs ir išaugusiomis investicijomis.

„Rukla yra vizitinė kortelė. Mums reikia investuoti į viską, pradedant laisvalaikio pramogomis ir poilsio zonomis, sporto, kultūros objektais, baigiant šaligatviais, gatvėmis“, – sako G. Jasiulionis.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...