captcha

Jūsų klausimas priimtas

Svetimvardžių rašybos įteisinimas: LVŽS neturi vieningos nuomonės

Dėl svetimvardžių rašymo tvarkos Seime politikams niekaip nepavyksta susitarti jau kokius du dešimtmečius. Nuoskaudų dėl to patiria ne vien lenkai, bet ir kitų tautinių bendrijų atstovai, už užsieniečių ištekėjusios moterys, tokiose santuokose gimę vaikai. Ir dabar Seimo stalčiuose guli įstatymas, kurį priėmus lotyniški rašmenys būtų leidžiami. Taigi, su valstiečiais žaliaisiais į Seimą išrinktas ir premjeru tapęs Saulius Skvernelis pritaria lotyniškų raidžių rašymui asmens dokumentuose, frakcijos narys akademikas Eugenijus Jovaiša – priešingos nuomonės. Seimo pirmininkas irgi į postą atėjęs iš valstiečių žaliųjų siūlo ir toliau diskutuoti, todėl tapo įdomu, ką mano pats svarbiausias žmogus valstiečių žaliųjų gretose. Ramūnas Karbauskis nuo savaitės vidurio telefono nekėlė, frakcija paaiškino, kad iki pirmadienio jis su žiniasklaida bendrauti nenori. Į klausimą kodėl, gavome atsakymą – „labai įsigilinęs studijuoja vyriausybės planą“.
Šarūno Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.
Šarūno Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.

Dar prieškariu, 1938 metais, prezidentas Antanas Smetona pasirašė įstatymą, kuriuo leido Lietuvos pase nelietuviškas pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis. Nepriklausomos Lietuvos AT 1991-jų sausį priėmė nutarimą, kuriuo nurodė Lietuvos piliečio pase vardus ir pavardes rašyti lietuvių kalbos rašmenimis asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę vardus ir pavardes leista rašyti pagal tos valstybės piliečio pasą arba jį atitinkantį dokumentą. Tačiau 1999-siais KT konstatavo: „...asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas“. Šia išvada KT nurodė, kad lietuviškuose pasuose turi nelikti svetimų rašmenų.

Dėl to dabar už užsieniečių ištekėjusios Lietuvos pilietės ir jų vaikai užsienyje dažnai patenka į keblią situaciją – lietuviškame pase sulietuvintos jų pavardės skiriasi nuo sutuoktinių. Dėl to Lietuvos teismai užversti dešimtimis ieškinių. Šią savaitę Vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo Prancūzijos piliečio Romano Goreckio-Mickievičiaus ieškinį. Garsaus lietuvių ir lenkų poeto Adomo Mickevičiaus provaikaitis reikalavo teismo, kad jo Lietuvoje gimusios dukros Aleksijos, kuri yra Lietuvos ir Prancūzijos pilietė, lietuviškame pase būtų įrašyti originalus vardas ir pavardė. Priverstinis asmenvardžio pakeitimas atitolina Alexią nuo didžios giminės, apsunkina savęs suvokimą, sukelia nepatogumų užsienyje.

„Jeigu esu Prancūzijoje, Austrijoje, parodau pasą savo dukros, sako, atsiprašau, nėra jūsų dukra. Administracija kitose šalyse sako – ok, prašau parodyti mums gimimo liudijimą ir ant gimimo liudijimo yra raidė „x“ ir „w“ – tai čia yra Itališka komedija“, – pasakojo R. Gorecki-Mickievich.

Analogišką bylą teismas svarstė ir diena anksčiau – prancūzas ir lietuvė reikalavo sūnui išduoti naują pasą, kuriame būtų originali jo pavardė. Jam gimus, lietuviškame pase, kaip ir prancūziškame, pavardė užrašyta su raide „q“. Teismas abiejose bylose įpareigojo Migracijos valdybą išduoti pasus, kuriuose nepilnamečių vardai ir pavardės turi būti įrašyti lietuviškais rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje, o originalūs jų variantai – „kitų įrašų“ paso skyriuje.

„Toks yra teisinis reguliavimas, teismas negali sukurti teisinio reguliavimo, kuris prieštarautų galiojančiam“, – sakė Arūnas Dirvonas.

Tačiau „kitų įrašų“ skyriuje vardas ir pavardė, įrašyti nevalstybine kalba, negali būti prilyginti lietuviškajam įrašui. Be to, joks teisės aktas nenurodo, kuriame paso puslapyje turi būti įrašyta originalus asmenvardžio variantas. Asmens tapatybės kortelėje tokiems įrašams vieta iš viso nėra numatyta.

Žinomas istorikas profesorius Nerijus Šepetys tikina, kad asmenvardžių rašymo problemą pirmiausiai turime išspręsti savo galvose.

„Šiais laikais moderniame pasaulyje, paskutinius 200 metų, kai panaikintos buvo visokios baudžiavos ir žmonės įgijo kažkokias teises, viena iš tų teisių yra turėti ir nešioti vardą. Ir ne tik ant antkapio užrašyti – šito nieks nereguliuoja ir leidžia, nesako rašykit ant antkapio kitos pusės“, – kalbėjo dr. N. Šepetys.

Profesorius Antanas Smetona sako, kad trys raidės, dėl kurių dabar politikai nesugeba susitarti, niekaip negali pakenkti lietuvių kalbai. Šiuolaikinio rašto istorija skaičiuoja jau daugiau nei 120 metų, kai Vincas Kudirka 1890 m. išleido pirmąjį rašybos vadovėlį „Statrašos ramsčiai“.

„Ten rastume, pirmasis sakinys parašytas, kad lietuvių raštas rašomas dviejų tipų raidėmis – vienas lietuviškam tekstui rašyti raidės yra, na ir išvardintos visos raidelės su visom nosinėm ir panašiai. Plius prierašas, dar šešios raidės, kurios tinkamos svetimiems žodžiams užrašyti. Atsiverčiam dabartinės lietuvių kalbos gramatiką. Ir ten parašyta: lietuvišką abėcėlę sudaro 32 raidės. Toliau išnaša: svetimuose varduose, tiksliau, net svetimuose žodžiuose, ypač vardažodžiuose galima parašyti raideles q, x, w“, – sakė dr. A. Smetona.

Konstitucinis Teismas 2014 metais dar kartą svarstė svetimvardžių rašybos klausimą ir paskelbė, kad nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos piliečio pase teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas turi gauti iš ekspertų sudarytos valstybinės lietuvių kalbos komisijos oficialią išvadą. Ši pateikė Seimui išvadą.

„Jeigu pilietis yra buvęs kitos valstybės piliečiu, turi galiojantį kitos valstybės išduotą dokumentą, būtų galima jo asmenvardį įrašyti taip kaip jis įrašytas lotyniškais rašmenimis galiojančiame dokumente. Taip pat tas galėtų būti taikoma, kai pavardė yra gaunama susituokus, ar kai vaiko pavardė yra perimta iš tėvų“, – aiškino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė.

S. Skvernelio Vyriausybė savo veiksmų plane santykių su Lenkija normalizavimą įvardija kaip vieną iš svarbiausių veiklos prioritetų. Tačiau Seimo pirmininkas nežino ar šis klausimas bus įtrauktas į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę.

„Seimas kol kas ketina diskutuoti apie šią problemą, o kad ji turi būti sprendžiama, kad mūsų piliečiai galėtų būti laimingesni, užrašydami teisingai savo pavardes“, – sakė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Tuo metu Valstiečių žaliųjų frakcijos narys akademikas Eugenijus Jovaiša Seime atstovauja ir piliečių iniciatyvinei grupei „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą”. Ši visuomenininkų grupė surinko 50 tūkst. parašų, parengė įstatymo projektą, siūlantį svetimvardžius nelietuviškais rašmenimis kelti į paso papildomų įrašų skyrių, o asmens tapatybės kortelėje – į kitą jos pusę.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...