captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vietoj gyvybės langelio – šiukšlių konteineris?

Per daugiau nei trejus metus Lietuvoje veikiantys gyvybės langeliai išgelbėjo net 59 naujagimius. Tačiau Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto raginimai atsisakyti tokios praktikos kelia klausimą, būti ar nebūti gyvybės langeliams Lietuvoje?
 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Per daugiau nei trejus metus Lietuvoje veikiantys gyvybės langeliai išgelbėjo net 59 naujagimius. Tačiau Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto raginimai atsisakyti tokios praktikos kelia klausimą, būti ar nebūti gyvybės langeliams Lietuvoje?

Patirties sėmėsi Lenkijoje

Gūdi naktis. Niekieno nepastebėta jauna moteris perbėga ligoninės kiemą. Tada ryšulį, kuriame spurda jos kūdikis, padeda į gyvybės langelį. Viduje suskamba skambutis, pranešantis apie mažąjį „klientą“, o motina per tą laiką nepastebėta spėja pasišalinti.

Pirmasis Lietuvoje gyvybės langelis buvo atidarytas Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose 2009 m. lapkričio pabaigoje. Tai buvo padaryta tuometės Seimo narės Astos Baukutės iniciatyva. Langelį pašventino kunigas Ričardas Doveika.

„Tai pas mus buvo naujiena, – sakė Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams Jūratė Zacharkienė. – Mūsų darbuotojos važiavo į Lenkiją pažiūrėti, kaip ten dirba tie langeliai.“

Neilgai trukus gyvybės langeliai buvo atidaryti Kaune (du), Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje. Šiuo metu Lietuvoje veikia aštuoni gyvybės langeliai.

Įspūdingi skaičiai

Per daugiau kaip trejus metus vien į Vilniaus gyvybės langelį buvo atnešta dešimt naujagimių. Visi vaikai buvo tvarkingai aprengti – tai neleido daryti išvadų, kad juos paliko asocialios šeimos.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, visoje Lietuvoje nuo 2009 m. lapkričio iki 2013 m. balandžio gyvybės langeliuose palikti 59 naujagimiai.

Vien 2011 m. į gyvybės langelius atiduotas net 31 naujagimis.

„Per visą Lietuvą naujagimių palikta ne tiek mažai. Vadinasi, pasiteisina tie langeliai. Ką gali žinoti, kur tas vaikas būtų atsidūręs? Mama turėtų turėti pasirinkimą, kad netektų žudyti, išmesti, o galėtų palikti vaiką saugiai, kad jis nežūtų. Toks ir yra gyvybės langelio tikslas. Bet visada yra dvi nuomonės: vieniems atrodo vienaip, kitiems – kitaip“, – kalbėjo J. Zacharkienė.

Ragina uždaryti

Tačiau Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto, kuris prižiūri, kaip vyriausybės laikosi vaiko teisių, nuomone, gyvybės langeliai yra atgyvenusi viduramžių praktika ir pažeidžia vaikų teisę žinoti, kas yra jų tėvai.

Todėl Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas ragina uždaryti gyvybės langelius ir šį klausimą nori įtraukti į Europos Parlamento darbotvarkę. Šiek tiek anksčiau komitetas išsiuntė Čekijos, kur buvo beveik pusšimtis gyvybės langelių, vyriausybei raginimą kuo greičiau nutraukti tokią praktiką.

Lietuvos institucijos tikina kol kas negavusios jokio panašaus kreipimosi iš Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto, tačiau apie tokias diskusijas žino.

„Atsakyti vienu žodžiu negalėčiau. Yra ir pliusų, yra ir minusų. Pirma, gyvybės langelis – tai lengvesnis būdas atsisakyti vaiko. Antra, iš dalies pažeidžiama vaiko teisė žinoti savo kilmę, t. y. kas jo biologiniai tėvai“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Odeta Tarvydienė.

Garantijos, kad atneš, nėra

Jungtinių Tautų Vaiko teisių komisija, kurią sudaro įvairių valstybių atstovai, pabrėžia, kad atliktas ne vienas mokslinis tyrimas. Iš jų paaiškėjo, kad net ir įsteigus gyvybės langelį baisių atvejų, kai naujagimis nužudomas, išmetamas, vis tiek pasitaiko.

„Tai susiję ir su kitais veiksniais. Tarkime, pats nėštumas tokiai moteriai dažnai būna nepageidaujamas. Visą nėštumo laikotarpį ji net pati sau nepripažįsta, kad laukiasi, slepia tai nuo artimųjų. Gimdo kur nors pasislėpusi, dažnai būna afekto būsenos, o atsipeikėjusi savo kūdikį išmeta. Noriu pasakyti: garantija, kad tokios būsenos moteris vaiką atneš iki langelio, yra labai minimali“, – mano O. Tarvydienė.

10 motinų persigalvojo

„Gyvybės langelis – tai alternatyva žudynėms. Juk rasdavo naujagimių sąvartynuose, šiukšlių konteineriuose – tai faktas kaip blynas“, – rėžė šių langelių Lietuvoje iniciatorė keturių vaikų motina A. Baukutė.

Anot jos, vis tiek dalis moterų dėl vienokios ar kitokios priežasties paliks savo vaikus, jeigu jų nešviesime. Gyvybės langelis – tai ir šviečiamasis dalykas jaunimui. Pirma, kad negalima žudyti. Antra, kūdikis – ne žaisliukas ir ne daiktas, todėl pradėdamas lytinius santykius apie padarinius visada turėtų pagalvoti ir jaunas, ir subrendęs žmogus.

Kelios mamos, kurios gyvybės langelyje paliko savo vaikus, vėliau juos atsiėmė. Iš viso, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, apie dešimt vaikų grąžinta arba ketinama grąžinti biologinėms motinoms. Nemažai moterų po gimdymo išgyvena depresiją ir tas jų sprendimas atiduoti vaiką, gali būti momentinis. Vėliau jos gali pakeisti savo nuomonę ir imti vaiko ieškoti.

Vilniuje buvo susigrąžintas tik vienas vaikas, argi tai, anot A. Baukutės, – ne turtas?

„Politikoje aš išmokau klausti konkrečiai: ką jie siūlo, jei nori uždrausti tuos gyvybės langelius? Ką jie siūlo Lietuvai, kur globos namuose vaikų beveik nemažėja, nors jų tėvai gyvi? – retoriškai klausė A. Baukutė. – Jei Jungtinės Tautos į tai, kad vaikas paliekamas gyvybės langelyje, žiūri neigiamai, vadinasi, nori pasakyti, jog geriau, kad jį nužudytų? Kaip jie siūlo stiprinti šeimą, kad vaikai nebūtų paliekami langeliuose?“

Juos įvaikino Lietuvos piliečiai

Kaip klostosi kūdikio, palikto langelyje, tolesnis gyvenimas?

Kaip minėta, kartais mama persigalvoja ir pradeda savo vaiko susigrąžinimo procedūrą.

Kitu atveju šiems vaikams ieškoma globėjų, įtėvių šeimų. Aišku, šeimos perspėjamos, kad per tris mėnesius negalės jų įsivaikinti, – motina turi tiek laiko persigalvoti ir pradėti vaiko susigrąžinimo procedūrą.

Teisės aktai numato, kad jaunesnis negu trijų mėnesių kūdikis negali būti įvaikintas.

Pirmiausia, kol vaikui sukaks trys mėnesiai, šeima įforminama kaip vaiko globėja. Paskui, jei neatsišaukia tikroji vaiko motina, o šiam sukanka trys mėnesiai, šeima gali kreiptis į teismą dėl jo įvaikinimo.

„Mūsų tarnyba tarpininkauja apgyvendinant šiuos vaikus įtėvių šeimose. Apgyvendiname juos tik tokiose šeimose, kurios pripažintos tinkamos būti įtėviais. Visus vaikus įvaikino tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Užsieniečiai tokių mažų vaikų iš viso negali įvaikinti“, – sakė O. Tarvydienė.

Populiaru Rytų Europoje

Gyvybės langeliai veikia daugiau kaip dešimtyje Europos valstybių. Pasigirsta nuomonių esą teisiškai jie nelegalūs. Vokietijoje veikia beveik 100 gyvybės langelių. Lenkija ir Čekija jų turi per 40, Italija, Slovakija ir Rusija – maždaug po 10.

Kova už gyvybę – be pabaigos

Kasmet paskutinį balandžio sekmadienį minima Gyvybės diena. Šią dieną pasiūlė švęsti Kardinolų Konsistorija Vyskupų Konferencijose dar 1991 m. Tačiau šventė išpopuliarėjo ją švęsti aktyviau paraginus popiežiui Jonui Pauliui II 1995 m.

Šios dienos tikslas – paskatinti visuomenę daugiau dėmesio skirti žmogaus gyvybės prasmei ir vertei, atkreipti dėmesį į abortų ir eutanazijos problemas.

1998 m. Lietuvos Vyskupų Konferencija, atsiliepdama į Šventojo Tėvo raginimą, nutarė šią dieną kasmet minėti Lietuvos bažnyčiose. Šią dieną apie svarbias gyvybės išsaugojimo problemas kalbama ne tik bažnyčiose, bet ir rengiamos paskaitos, konferencijos.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...