captcha

Jūsų klausimas priimtas

Santariškių klinikų medikai padeda negirdinčiojo pasauliui suskambėti

Santariškių klinikų medikai didžiuojasi vieninteliai Baltijos šalyse atliekantys vienmomentes abiejų ausų klausos atstatymo operacijas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug 5 proc., t.y. 360 mln. žmonių, turi įvairaus laipsnio klausos sutrikimų, dažniausiai tai įgimta liga.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Santariškių klinikų medikų dėka pirmokas Ridas ne tik išmoko kalbėti, bet ir laimi mokyklos raiškiojo skaitymo konkursuose. Taip įvyko, nes chirurgai į abi vaiko ausis implantavo specialius implantus.

„Po operacijos iš pradžių yra labai sunku, kadangi vaikas turi išmokti girdėti ir tik paskui jis mokosi kalbėti. Tai dirbome ir su kortelėmis, ir su žaislais, kiekvieną situaciją stengėmės išnaudoti: einame į vonią, rodome, kaip vanduo laša, kad tu girdi, kaip vanduo laša, kaip vanduo bėga, kaip klozete vanduo nuleidžiamas“, – pasakoja mama Rita Kryžanauskienė.

Šiuo metu Lietuvoje atliekama privaloma visuotinė naujagimių klausos patikra, per kurią ir nustatoma – girdi naujagimis ar ne. Įgimtus klausos sutrikimus Lietuvoje turi maždaug 2 naujagimiai iš 1000, tad kasmet gali gimti maždaug 30 kurčių kūdikių, kuriems gali padėti implantacija.

„Implantas ir implantacija yra stebuklas, kadangi negirdintis gali girdėti. Tai būtų tas pats, kas neregys praregėtų“, – džiaugiasi Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės centro vadovas Eugenijus Lesinskas.

Medikai sako, kad klausos praradimas dažnai yra genetinės kilmės. Ir nors genetiniai tyrimai Lietuvoje pradėti tik 2010 m., bet jau atrastas tik Lietuvai būdingas genetinis pokytis, sukeliantis kurtumą. Santariškių klinikų genetikai jį nustatė ištyrę per 600 pacientų.

„Ši mutacija yra dažna Lietuvoje ir yra labai reta kitose gretimose populiacijose. Tai galime sakyti, kad atradome kažkokią tai lietuvišką geno mutaciją, kuri lemia klausos sutrikimą, – įgimtą klausos sutrikimą, kurį lemia genų pokytis“, – aiškina Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro vadovas Algirdas Utkus.

Negirdintys kūdikiai operuojami kuo anksčiau, o suaugusiems asmenims implantai padeda tik, jeigu žmogus girdėjo, o klausą prarado vėliau. Lietuvoje atlikta jau beveik 400 ausų implantacijų. Abiejų pusių implantus vaikams kompensuoja valstybė, suaugusiesiems kompensuojamas tik vienas implantas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...