captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prieš 65 m. vietine maliarija Lietuvoje susirgdavo tūkstančiai

Europoje retomis laikomos ligos, kuriomis suserga mažiau nei 1 žmogus iš 2000. Yra žinoma 6–8 tūkst. retų ligų, iš kurių apie 80 proc. yra genetinės. Retomis ligomis yra vadinamos ne tik genetinės, bet ir kai kurios užkrečiamosios ligos, ypač retos įvežtinės, kuriomis užsikrečiama keliaujant. Tarp privalomai registruojamų Lietuvoje užkrečiamųjų ligų kai kurios neregistruojamos daugelį metų arba registruojami pavieniai ligų atvejai, rašoma Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro pranešime.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Ligos, dėl kurių ištuštėdavo ištisi miestai, tokios kaip maras, cholera, epideminė šiltinė, juodligė, liko tik istorijoje. 1710–1711 m. – vadinamaisiais Didžiojo maro metais – Lietuva neteko trečdalio savo gyventojų. Ligos, kuriomis persirgęs žmogus likdavo neįgalus, buvo poliomielitas, raupai. Ligos, kurių diagnozė reiškė mirties nuosprendį – pasiutligė, stabligė. Sunku patikėti, kad prieš 65 metus Lietuvoje kasmet buvo užregistruojama pora tūkstančių vietinės maliarijos atvejų, tuo tarpu dabar ši liga įvardijama, tik kaip įvežtinė liga.

Uodų platinamos ligos (Vakarų Nilo karštligė, Zikos virusinė infekcija, maliarija, dengė, čikungunija ir kt.), zoonozės (tuliaremija, leptospirozė, bruceliozė, listeriozė ir kt.) legionierių liga, per maistą plintančios infekcijos (botulizmas, vidurių šiltinė), Creutzfeltdt-Jakobo liga, kai kurios parazitinės ligos (toksokarozė, tungiazė, įgimta toksoplazmozė trichineliozė, anisakiazė, ir kt.), skiepais valdomos infekcijos (stabligė, difterija, įgimtas raudonukės sindromas, pasiutligė, poliomielitas ir kt.) yra retai Lietuvoje nustatomos ligos.

2016 m. užregistruota 18 leptospirozės atvejų, po 2 tuliaremijos, Creutzfeldt-Jakobo, stabligės atvejus, 10 listeriozės ir 11 legionierių ligos atvejų, po 1 vidurių šiltinės ir trichineliozės atvejį ir kt.

Hemoraginės karštligės ar uodų platinamos ligos taip pat nėra paplitusios Lietuvoje, tačiau pasaulyje (ypač tropiniuose ir subtropiniuose kraštuose) jos kelia vis didesnį susirūpinimą. Todėl negalima atmesti šių ligų įvežimo į Lietuvą tikimybės. 2016 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 4 įvežtiniai dengė karštligės atvejai bei 3 maliarijos atvejai.

Daugelis sunkių užkrečiamųjų ligų buvo įveiktos skiepų pagalba, pavyzdžiui, poliomielitas. Visuotinis gyventojų skiepijimas nuo šios ligos Lietuvoje pradėtas 1957 m., o paskutinis šios ligos atvejis užregistruotas 1972 m. Skiepai padėjo susidoroti su raupais, difterija, stablige, pasiutlige, raudonuke. Antibiotikai žmones išgelbėjo nuo maro, juodligės. Per maistą ir vandenį plitusi vidurių šiltinė pasitraukė pagerėjus gyvenimo sąlygoms, atsiradus vandentiekiui, kanalizacijai, supratus paprastos higienos ir aplinkos švaros svarbą. Ligų kiekio mažėjimui įtakos darė pagerėjusi diagnostika, gydymas, sanitarinių ir ligų kontrolės (valdymo) priemonių taikymas, apsaugos priemonių naudojimas slaugant ligonius. 

ULAC kviečia atkreipti dėmesį į realų retų užkrečiamųjų ligų pavojų ir priminti laiku pasiskiepyti, saugotis uodų įgėlimų, laikytis tinkamos rankų higienos, vartoti saugų maistą. 

ULAC primena, kad vasario 28-oji – Tarptautinė retų ligų diena. Šiais metais Europos retų ligų organizacijos inicijuota Retų ligų diena minima jau 10 kartą. Pagrindinė šių metų retų ligų dienos tema – moksliniai tyrimai, o šūkis – ,,Su moksliniais tyrimais galimybės yra beribės“.

Plačiau apie retas ligas – laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...