captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV analizė: Baltijos šalys atsilaikytų prieš hibridinį konfliktą, tačiau pralaimėtų kitą

Baltijos šalims gali pavykti atsilaikyti hibridinio karo su Rusija atveju, tačiau net ir su dabartine NATO pagalba pralaimėtų konvencinę kovą, paskelbė Jungtinėse Valstijose įsikūręs tarptautinis analitinis centras „RAND“.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Tokį tyrimą jis paskelbė kai kuriems analitikams teigiant, jog Lietuva, Latvija ir Estija gali būti kitas Rusijos taikinys po jos veiksmų Ukrainoje.

Hibridinio karo grėsmė Baltijos šalyse nagrinėjama, kai 2014 metais Rusija aneksavo Krymo pusiasalį ir pradėjo remti separatistus šios šalies rytuose.

„RAND“ ekspertas Andrew Radinas nurodo, jog Baltijos šalys gali būti pajėgios atsilaikyti panašaus konflikto atveju.

„Turint omenyje augančius pragyvenimo standartus ir augančią daugumos rusakalbių gyventojų Baltijos šalyse integraciją, Rusija greičiausiai susidurtų su sunkumais, panaudodama nesmurtines taktikas tam, kad destabilizuotų šias šalis. Rusijos užslėpti smurtiniai veiksmai, panašu, taip pat nenusisektų, turint omenyje Latvijos ir Estijos saugumo pajėgų pasirengimą šaudyti Rusijos žaliuosius žmogeliukus“, – rašoma analizėje.

„Šių saugumo pajėgų pasirengimas ir su tuo susijusi kompetencija greičiausiai priverstų Rusiją pasirinkti – ar pralaimėti konfliktą, ar sukelti konvencinį karą su NATO narėmis“, – teigia „RAND“.

Po Rusijos veiksmų Ukrainoje NATO sustiprino oro policijos misiją Baltijos šalyse, o aštuoniose vidurio ir Rytų Europos šalyse įsteigė nedidelius štabus. Baltijos šalyse JAV taip pat dislokavo specialiųjų operacijų karius ir po kuopą sausumos karių.

Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokuojami tarptautiniai NATO batalionai, kiekvieną iš jų sudarys apie tūkstantis karių. Į Baltijos šalis pratyboms dažnai atvyks kariai iš JAV Lenkijoje šiemet dislokuotos brigados, kurią sudaro dar apie 4 tūkst. karių.

Pačios Baltijos šalys ėmė stiprinti savo kariuomenes, didindamos gynybos biudžetus. Estija gynybai jau skiria daugiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto, o Lietuva ir Latvija žada šį rodiklį pasiekti 2018 metais.

Augant krašto apsaugos biudžetui, Lietuva ėmėsi atnaujinti Sausumos pajėgas, tačiau didele šalies gynybos spraga išlieka oro gynyba.

„RAND“ teigia, kad „pagrindinis Baltijos šalių pažeidžiamumas slypi Rusijos konvenciniame pranašume“.

„Legimitizuotas arba palaikomas politinės ardomosios veiklos didelio masto konvencinis Rusijos įsiveržimas į Baltijos šalis greitai sutriuškintų šiuo metu regione dislokuotas NATO pajėgas“, – nurodė centro analitikas.

Anot jo, Rusija konflikto metu greičiausiai panaudotų savo galimybes apriboti sąjungininkų patekimą į Baltijos šalis oru, sausuma ir jūra. Maskva prieš Aljansą taip pat tikriausiai naudotų branduolinį šantažą.

„RAND“ teigia, kad greitai sutelkus 27 batalionus Rusijai Baltijos šalims užimti užtektų nuo 36 iki 60 valandų. Siekiant atgrasyti konfliktą, NATO per savaitę Baltijos šalyse galėtų dislokuoti 12 batalionų, tačiau to nepakaktų.

„NATO pajėgos (...) būtų lengvos, nusileistų ginkluote ir manevringumu sunkesniems Rusijos vienetams ir būtų užblokuotos arba sunaikintos, Rusijos pajėgoms judant link (Baltijos šalių) sostinių. Be to, nors NATO galėtų dislokuoti reikšmingas oro pajėgas, be didelių NATO sausumos pajėgų pajėgumų Rusija turėtų laisvę dislokuoti savo pajėgas tam, kad apribotų savo pažeidžiamumą prieš oro pajėgumus“, – teigia JAV centras.

„Jei NATO lyderiai nori būti tikri dėl galimybės atgrasyti tokio pobūdžio ataką, jie greičiausiai turės dislokuoti papildomas pajėgas regione ir sustiprinti kai kuriuos savo karinius pajėgumus. Jungtinės Valstijos ir jos NATO sąjungininkai turėtų įvertinti bet kokios formos Rusijos agresijos potencialą konflikte, siekiant sumažinti apsiskaičiavimo tikimybę ir sustiprinti atgrasymo potencialą bei regiono gynybą“, – nurodė centro ekspertas.

Raportu siūlomos trys pagrindinės rekomendacijos politikos formuotojams – pirmiausia, JAV ir NATO turėtų siekti subtilesnės ir įmantresnės strateginės komunikacijos kampanijos, pradedant parama Baltijos valstybių palaikomoms televizijos programoms rusų kalba.

„Antra, NATO turėtų nuveikti daugiau stiprinant Baltijos šalių saugumo pajėgas ir taip sumažinti Rusijos slaptų karinių veiksmų potencialą. Trečia, JAV ir NATO turėtų imtis veiksmų švelninant riziką, kad NATO pajėgų dislokavimas Baltijos regione padidins Rusijos (...) potencialą. Norint to pasiekti, JAV ir NATO turėtų vengti pajėgų perkėlimo į Rusijos dominuojamas teritorijas, turėtų apsvarstyti priemones, kaip padidinti skaidrumą ar vengti suvokimo, jog dislokuotos pajėgos gali būti panaudotos keičiant režimą, ir turėtų vystyti plačią viešųjų ryšių kampaniją siekiant įtikinti rusakalbius gyventojus, kad NATO nesiunčia pajėgų prieš juos“, – teigė „RAND“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...