captcha

Jūsų klausimas priimtas

KT: apkalta galima ir už iki einant pareigas padarytus nusikaltimus

Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį paskelbė, kad apkaltos procedūrą galima pradėti ir už nusikaltimus, kurie padaryti dar iki pradedant eiti pareigas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Konstitucinis Teismas nutaria pripažinti, kad Seimo statuto 227 straipsnis, kiek pagal jį apkaltą galima taikyti paaiškėjus tik tokiam nusikaltimui, kuris padarytas einant Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytas pareigas, prieštarauja Konstitucijai“, – paskelbė KT pirmininkas Dainius Žalimas.

KT vadovas pažymėjo, kad pačioje Konstitucijoje įrašytas apkaltos pagrindas – paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas – nėra konkrečiai siejamas su nusikaltimo laiku. Konstitucijoje nurodyta, kad „prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas trijų penktadalių visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą“.

Teismo motyvus paaiškinęs D. Žalimas pabrėžė, kad konstitucinė apkaltos kaip pilietinės visuomenės savisaugos priemonės paskirtis yra vieša demokratinė aukščiausių valstybės pareigūnų veiklos kontrolė, sudarant prielaidas jiems taikyti konstitucinę atsakomybę, t. y. pašalinti iš užimamų pareigų, jei savo veiksmais jie diskredituoja valstybės valdžią ir dėl to praranda piliečių pasitikėjimą.

„Apkalta gali būti taikoma ir už nusikaltimą, padarytą iki asmeniui pradedant eiti nurodytas pareigas, kitoks Konstitucijos nuostatų aiškinimas būtų nesuderinamas su konstitucine apkaltos paskirtimi, nes sudarytų prielaidas eiti pareigas tiem aukščiausiems valstybės pareigūnams, kurie, paaiškėjus nusikaltimams, padarytiems iki einant pareigas, diskredituotų valstybės valdymą“, – sakė KT pirmininkas.

Seimo statuto nuostatų atitikimą pagrindiniam šalies įstatymui KT nagrinėjo grupės opozicijai priklausančių konservatorių bei liberalų prašymu. Jie teigė, kad Konstitucijos neatitinka Seimo statuto norma, jog apkaltos procesas Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims pradedamas dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant pareigas.

Kreipimosi autoriai argumentavo, kad Seimo statute nepagrįstai pakeista ir susiaurinta apkaltos proceso taikymo galimybė, nes pagrindiniame šalies įstatyme nekalbama, kada nusikaltimas turėtų būti padarytas – ar einant pareigas, ar gali būti nusikalsta ir anksčiau.

Seimo opozicija į KT dėl apkaltos procedūrų kreipėsi pernai, dar praėjusią kadenciją, kai Lietuvos apeliacinis teismas vasario pradžioje tuometinį parlamentarą „darbietį“ Vytautą Gapšį išteisino dėl sukčiavimo, tačiau pripažino kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Apeliacinio Teismo nuosprendis buvo susijęs su V. Gapšio veikla 2005–2006 metais – tuomet jis nebuvo Seimo narys ir nebuvo davęs priesaikos.

Vėliau parlamento opozicija inicijavo V. Gapšiui apkaltos procesą, tačiau po KT atsakymo, kad negali vertinti V.Gapšio veiksmų, kurie buvo atlikti iki jam duodant Seimo nario priesaiką, jo eiga sustojo. V.Gapšys dar po keleto mėnesių atsistatydino iš Seimo dėl teisėsaugos įtarimų paėmus 25 tūkst. eurų kyšį iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...