captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Valstiečiai“ G. Kėvišui itin dosnūs: pinigų kranelis vėl atsisuko

Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui (LNOBT) vėl teka milijonai iš valstybės biudžeto scenos rekonstrukcijai, kuri prieš mažiau nei dešimtmetį buvo suremontuota už didžiulę sumą ir sulaukė teisėsaugos tyrimų.
DELFI.lt montažas
DELFI.lt montažas

Šių metų sausio mėnesį naujoji „valstiečių“ paskirta kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pasirašė įsakymą, kuriuo iš Valstybės investicijų programos daugiau nei 1,7 milijono eurų paskirta LNOBT scenos rekonstrukcijai. Tai pačiai scenos rekonstrukcijai pinigų skyrė ir buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis 2015 bei 2016 metais, tačiau „valstiečiai“ dar padidino finansavimą projektui.

Kuriozas yra tas, kad prieš mažiau nei dešimtmetį LNOBT scenos rekonstrukcijai jau buvo skirta 22 milijonai eurų, 2009 metais teatrą purtė skandalas dėl šios rekonstrukcijos, o prokuratūros tyrimas tęsiasi iki šiol. Nepraėjo nė dešimtmečio, o LNOBT scenai jau reikia naujų investicijų.

Pinigų kranelis vėl atsuktas

Nuo 2015 metų pinigai vėl ėmė tekėti garsiajai scenos rekonstrukcijai. 2015 metais tuometinis kultūros ministras Š. Birutis Gintauto Kėvišo vadovaujamo teatro scenos įrangos rekonstravimui, transformatorinės pastotės rekonstravimui, priestato statybai bei pagalbinių patalpų rekonstravimui skyrė 1,5 milijono eurų.

2016 metais tam pačiam projektui skirta 1,3 milijonai eurų.

2017 metais naujoji kultūros ministrė skiria tam pačiam projektui 1,7 milijono eurų ir padidina finansavimą 370 tūkstančių eurų. Tai reiškia, kad per trejus metus projektui jau skirta 4,5 milijono eurų.

Dar daugiau, pinigų skiriama ne tik scenos rekonstrukcijai, bet ir papildoma suma skiriama kitam projektui: akustinių koncertų skydų įsigijimui. Per dvejus metus tam iš viso skirta 420 tūkstančių eurų.

Scenos rekonstrukcijai buvo skirta 22 milijonai eurų

Mažiau nei prieš dešimtmetį LNOBT scenos rekonstrukcijai buvo skirta daugiau kaip 22 milijonai eurų, panaudota beveik pusė šios sumos.

Tuomet teatras vykdė tą patį investicinį projektą „Scenos įrangos rekonstravimas, transformatorinės pastotės rekonstravimas, priestato statyba bei pagalbinių patalpų rekonstravimas“, įtrauktą į nacionalinę programą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“.

Valstybės kontrolė buvo nustačiusi, kad rekonstruojant teatrą buvo ne kartą pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas: už scenos įrangą mokėta brangiau nei numatyta preliminarioje sutartyje, papildomai pirkta darbų ir įrangos už beveik 13 mln. litų (beveik 4 milijonai eurų). Atsižvelgiant į šias išvadas G. Kėvišui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas.

Prokuratūros tyrimas dėl pinigų iššvaistymo tęsiasi iki šiol

Prokuratūroje buvo pradėtas tyrimas dėl piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir apgaulingos apskaitos. Buvo pareikšti įtarimai 5 asmenims, žiniasklaidoje skelbta, kad tarp jų buvo ir G. Kėvišas.

Scenos rekonstrukcijos darbus atliko Vokietijos kompanija ir Lietuvos teisėsauga daugybę metų negavo teisinės pagalbos iš Vokietijos ir taip negalėjo pasiekti jiems reikiamų dokumentų. Po penkerių metų tyrimo, 2013 metais, ikiteisminis tyrimas prokuratūroje buvo nutrauktas.

Tačiau 2015 metų vasarą šioje istorijoje įvyko dar vienas posūkis – po daugybės metų buvo gauti reikalingi dokumentai iš Vokietijos ir ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. DELFI žiniomis, tyrimas vyksta iki šiol ir jame taškas dar nėra padėtas.

„Pranešame, kad tyrimas tebevyksta. Šiuo metu laukiama specialistų išvadų“, – anksčiau DELFI teigė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė.

Dar ne paskutinė pinigų injekcija

Kultūros ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Marius Gurskas DELFI teigė, kad projektas tęsiamas net nuo 2006-ųjų metų ir finansavimas bus skiriamas ir ateityje. Vis dėlto jis neatsakė į klausimą, kodėl „valstiečiai“ padidino finansavimą projektui ir kodėl tokiam projektui, kuris yra gaubiamas abejonių, vyksta teisėsaugos tyrimai, iš viso yra skiriamos lėšos.

„Operos ir baleto teatro investicinis projektas, kuris prasidėjo dar 2006 m., yra ilgalaikis projektas, vykdomas etapais. Šis projektas buvo laikinai sustabdytas 2010 m. Šiuo metu projektas tęsiamas, likutinė projekto vertė be 2017 m. numatytų lėšų yra 5 228 tūkst. eurų.

Lėšos planuojamos ir skiriamos pagal įstaigų pateiktus prašymus, kurie formuluojami atsižvelgiant į investicinio projekto eigą (esamas sutartis, technologines galimybes, tiekėjų galimybes ir t.t.). Atsižvelgus į šiuos kriterijus ir buvo suplanuotos lėšos 2017 m.“, – komentavo M. Gurskas.

LNOBT: negalime prognozuoti, kada rekonstrukcija bus įgyvendinta galutinai

LNOBT atstovė spaudai Renata Baltrušaitytė DELFI teigė, kad liko daugybė darbų, kurie buvo neįgyvendinti anksčiau, kai projektui buvo skirta didžiulė suma.

„2010–2014 m. projekto finansavimas buvo sustabdytas, todėl daugelis techniniame projekte numatytų sprendinių liko neįgyvendinti. Tarp jų – scenos technologinio apšvietimo sistemos rekonstravimas, režisūrinio bei avarinio informavimo ryšio sistemos rekonstravimas, scenos technologinio įgarsinimo sistemos atnaujinimas, asbestu užpildytos priešgaisrinės scenos uždangos, jos pakėlimo mechanizmų bei scenos gaisro gesinimo įrangos rekonstravimas, scenos dūmų šalinimo sistemos rekonstravimas, scenos bokšto galerijų rekonstravimas, pagrindinės scenos uždangos bei jos mechanizmų pakeitimas, galinės scenos dekoracijų pakėlėjų bei kompensacinių platformų rekonstravimas, dekoracijų transportavimo į sceną keltuvo-aikštelės rekonstravimas, scenos krovininio bei scenos bokšto keleivinio liftų rekonstravimas, orkestro ložės rekonstravimas, scenos drėkinimo sistemos įrengimas, šoninių scenos akustinių uždangų įrengimas bei kitos technologinės užduotys.

Liko neįgyvendinta ir dalis techniniame projekte numatytų bei pagal Lietuvos Respublikos statybos reglamentą privalomų atlikti darbų: scenos bokšto mūro bei atskirų statybinių konstrukcijų stiprinimas, esamų bei naujų metalinių ir medinių konstrukcijų priešgaisrinis dažymas, projekte nurodytos priešgaisrinio atsparumo klasės durų įrengimas scenos ir jos bokšto zonose, reaktyvinės galios kompensavimo įrenginių transformatorinėje sumontavimas ir kt.“, – komentavo R. Baltrušaitytė.

Pasak jos, neaišku, kada bus galutinai pabaigta scenos rekonstrukcija, kuriai didžiulis finansavimas buvo skirtas dar 2006 metais: „Kadangi neįmanoma prognozuoti lėšų skyrimo šiam projektui ateityje, negalime prognozuoti laikotarpio, per kurį patvirtintos minėto investicinio projekto apimtys bus galutinai įgyvendintos.

Kartu pažymėtina, kad Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rekonstravimo darbai buvo vykdomi bei ateityje planuojami vykdyti nestabdant teatro repertuarinės veiklos, tai yra tarpsezoninių vasaros pertraukų metu. Todėl labai svarbu, kad bet kuri pradėta darbų grupė einamaisiais metais būtų atlikta iki techniškai išbaigtos apimties, leidžiančios tęsti teatro veiklą. Tokia privaloma sąlyga taip pat daro įtaką projekto įgyvendinimo trukmei.“

Sugebėjo sukaupti didžiulius turtus

DELFI jau rašė, kad keturiolika metų dirbdamas teatre, o anksčiau filharmonijoje ir visuomet besisukęs valstybės tarnyboje G. Kėvišas su šeima sugebėjo sukaupti didžiulius turtus.

Jo ir šeimos nekilnojamasis turtas yra gausus: namas viename prabangiausių Lietuvoje Laurų kvartale, saugoma ir itin privati sodyba ant Bebrusų ežero kranto Molėtų rajone, butas Vilniuje, pagal deklaracijas vertas 800 tūkstančių litų, ir padovanotas sūnui, G. Kėvišo tėvų namas Kaune, paliktas sūnėnui, dar vienas sklypas nežinomoje vietoje už 252 tūkstančius litų, pirktas iš žiniasklaidos magnato Gedvydo Vainausko.

Žinoma, piniginių lėšų bei kitokio turto teatro vadovas turi dar daugiau. Žiniasklaidoje buvo svarstyta, kad G. Kėvišo namas Laurų kvartale buvo statomas būtent tuo metu, kai Operos ir baleto teatre vyko skandalingoji scenos rekonstrukcija. Statybų inspekcijos aktas apie statybų užbaigimą 2009-aisiais metais patvirtina, kad statybų laikas sutapo su didžiuoju skandalu.

2007 metais G. Kėvišas deklaruoja iš banko gavęs beveik 3 milijonų litų paskolą, kuri buvo daug didesnė už visą jo turtą. Iki 2010 metų (faktiškai per dvejus metus) G. Kėvišas grąžino beveik 1,3 milijono litų paskolos, o šeimos turtas išliko milijoninis ir beveik toks pats, kaip prieš pasiimant paskolą. Metinės G. Kėvišo pajamos iš atlyginimo turėjo siekti apie 84 tūkstančius litų, jo žmona buvo muzikos mokytoja, o jokio turto pardavimo nebuvo deklaruota. Tais pačiais metais teatrą krėtė skandalas dėl scenos rekonstrukcijos.

2016 metų rugsėjį G. Kėvišas laimėjo naują konkursą Operos ir baleto teatro vadovo pareigoms eiti ir teatrui vadovaus dar penkerius metus.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...