captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sunerimę urėdai teigia, kad urėdijų reformą užsakė verslo grupuotės

Naujoji vyriausybė bandys šturmuoti iki šiol nė vienos valdžios nepaimtą aukštumą – valstybinių miškų valdymo sistemą. Ketinama uždaryti 42 urėdijas, kurios iki šiol veikia kaip atskiros įmonės. Esą, jas sujungus į vieną, bus sutaupyti milijonai eurų, o miškininkams, eiguliams ir kitiems miškuose dirbantiems specialistams didės atlyginimai. Tačiau šiems planams nepritaria didelė dalis miškininkų bendruomenės ir valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicijos partneriai socialdemokratai. Ar reikia iš esmės keisti valstybinių miškų valdymo sistemą? Apie tai – pokalbis su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku, socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoju Juozu Oleku ir Kauno miškų urėdu Sauliumi Lazausku.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Pone Navickai, kokia šios reformos esmė ir tikslai?

K. Navickas: Pagrindinis tikslas – didesnė grąža valstybei ir visuomenei. Grąža ne tik ekonominė, bet ir ekologinė, nes miškas yra ekosistemos dalis.

– Sakote, kad dabar ekologinė grąža yra mažesnė negu galėtų būti viską sujungus į vieną holdingą?   

K. Navickas: Turime duomenis, kad dabar reinvesticija į miško pridėtinę vertę yra apie 76 procentai. Mokslininkų teigimu, siekiant išlaikyti miško ekosisteminį stabilumą, reikia mažiausiai 80 procentų. Kita vertus, labai svarbu ir valdymo efektyvumas. Šiuo metu urėdijose administracinėms reikmėms išleidžiama 35 procentai lėšų nuo apyvartos. Tai labai didelės išlaidos. Mes esame unikalūs turėdami 42 juridinius vienetus, nė viena ES šalis tiek neturi, išskyrus Vengriją. Be to, nors Konstitucijoje parašyta, kad valstybines įmones valdo vyriausybė, Seimas nusprendžia kitaip ir įstatyme įrašo 42 urėdijas.

– Pone Olekai, 42 urėdijų įrašymas į dabar galiojantį įstatymą neatrodo kaip labai išmintingas valstybės resursų valdymas. Juk situacija gali keistis bet kada?

J. Olekas: Taip. Todėl registravau įstatymo projektą, pagal kurį urėdijų turėtų būti tiek, kad jos būtų ekonomiškai efektyvios ir galėtų vykdyti aplinkos ministro keliamus uždavinius.

– Siūlote, kad urėdija turėtų nuo 25 iki 60 tūkstančių hektarų miško, dabar yra ir mažesnių. Jūs kategoriškai nepritariate urėdijų jungimui į vieną vienetą. Kokie argumentai?

J. Olekas: Mano argumentai grįsti mokslininkų pasiūlymais, kaip jie matytų Lietuvos urėdijų ateitį. Urėdijos yra mūsų pasididžiavimas, nes jos buvo atkurtos 1919 metais ir po to 1990 metais, kai mes vėl tapome laisvi.

BNS nuotr.

– Bet ar juridinis asmuo yra vertybė? Turbūt visa urėdijos tvarka yra vertybė?

J. Olekas: Sutinku. Tarp kitko, Lietuvos miškų veikla buvo įvertinta kaip viena geriausių pasaulyje. Kodėl nereikėtų urėdijų jungti į vieną? Šie ginčai vyksta jau seniai. Manau, kad centralizavimas pakenktų tam tikrai ūkinei veiklai vietose, regionuose, kur dirba žmonės. Jie taps bedarbiais ir bus didelė socialinė problema.

– Tačiau valstybė valstybinėmis įmonėmis neturėtų spręsti socialinių klausimų. Tam yra socialinės institucijos.

J. Olekas: Kalbame apie darbo vietas, nes visos įmonės, netgi mažos, pernai dirbo pelningai. Turime pažiūrėti, kokių pertvarkų reikia – galbūt reikėtų kurti centralizuotą buhalteriją. Didžiausi siūlomos reformos pavojai tie, kad stambioji pramonė tikrai nugalės ūkinėje veikloje mažąsias regionines įmones.

– Pone Lazauskai, kiek metų dirbate urėdu?

S. Lazauskas: Urėdijai vadovauju tik kelis mėnesius, bet miškų sektoriuje dirbu jau nuo 1984 metų. Bedirbdami, tiek aš, tiek kolegos, nuolat susiduriame su įvairių grupuočių norais užvaldyti miškų išteklius. Tie užsakovai mums yra žinomi ir mes visada keliame klausimą – kokiu tikslu daroma reforma?

– Sakote, kad šią reformą užsakė kelios stambios medienos perdirbimo įmonės?

S. Lazauskas: 2008 metais spaudoje buvo rašyta, kad „Ikea“ ruošiasi reformuoti urėdijas ir įkurti vieną įmonę. Tuo metu premjeru buvo Gediminas Kirkilas. Privatizuojant „Girių bizoną“ „Ikea“ atstovas iškėlė sąlygą, kad privatizuos ir investuos tik tada, kai bus tik viena urėdija. O viena urėdija reikalinga žaliavos valdymui. „Ikea“ Lietuvoje prekiauja, gamina.  

– Bet ir valstybei būtų naudingiau efektyviai valdyti žaliavas, jei jas valdytų vienas juridinis asmuo?  

S. Lazauskas: Žaliavas valdytų privati kompanija, kurios tikslas – mažinti žaliavų kainas. Žinome istorijų, kai politikai tampa verslo grupuočių įrankiu. Verslo grupuotė į vienos įmonės postą pasodins savo žmogų ir sakys, kam ir už kokią kainą parduoti.

– Pone Lazauskai, kaip atremsite argumentus, kad trečdalis viso urėdijos biudžeto skirta administracinėms išlaidoms?  

S. Lazauskas: Aplinkos ministras disponuoja netiksliais skaičiais. Administracija yra girininkai, kuriuos ketinama palikti. Be to, neteisingai sakoma, kad urėdijos sumoka mažai pelno mokesčių. Urėdijos savo rodikliais – t. y. normalizuoto pelno marža dvigubai lenkia energetikos įmones. Tai įspūdingi skaičiai. Mes nesuprantame, kodėl reikia griauti pelningai dirbančias įmones.

– Kauno urėdija valdo 17 tūkstančių hektarų miško. Kiek jūsų finansų skyriuje dirba žmonių?

S. Lazauskas: Dirba trys moterys. Iš viso urėdijoje – 67 darbuotojai.

– Pone Lazauskai, jūs sakote, kad įkūrus vieną įmonę, ją kažkas gali nupirkti ar papirkti. O mažų įmonių negali?

 S. Lazauskas: Jie aiškiai deklaruoja, kad su 42 urėdijomis sunku susitarti, o su viena jie susitars.

– Kas tie jie? Kas taip sako?

S. Lazauskas: Yra kas taip sako.

– Pone Navickai, jums metami kaltinimai, esą pertvarka gali būti užsakyta didžiųjų verslo įmonių, kad būtų paprasčiau reikalus tvarkyti. Ką apie tai manote?

K. Navickas: Kliedesiai. Kita vertus, Europos plėtros ir bendradarbiavimo organizacija, vertindama mūsų valstybinių įmonių efektyvumą, aiškiai pasakė, kad būtina atskirti valstybinių įmonių valdymą nuo politinės įtakos. Tai ir yra vienas mūsų tikslų. Dabar kalbama apie vieną įmonę, tačiau taip nėra. Yra 25 filialai – tai iš esmės yra 25 urėdijos.

– Bet yra ir labai svarbus moralinis momentas, apie kurį kalbėjo Juozas Olekas. Jūs Lietuvoje beveik 100 metų gyvuojantį terminą „urėdas“ norite panaikinti. Ar nedaroma tam tikra vertybinė klaida? Juk jūs paliekate 25 vyriausius miškininkus.

K. Navickas: Čia detalės, nematau didelės problemos. Kol kas yra paruoštas darbinis dokumentas, kuriame numatyti 25 filialai, 25 regionai. Pabrėžiu, kad tai nėra viena įmonė.

J. Olekas: Jūs kalbate apie politinę atskirtį. Bet pagal projektą, ministras paskiria valdybos narius ir jie paskiria generalinį urėdą. Dabar į generalinio urėdo vietą yra konkursas, o pagal projektą ministro paskirta valdyba skirs generalinį urėdą. Manau, kad politinės įtakos bus kur kas daugiau.

– 42 urėdijos net ir kontrolės atžvilgiu yra sunkiai suvaldomos. Atrodytų, medienos aukcionai yra labai objektyvus dalykas – kas pasiūlo didžiausią kainą, tas ir laimi. Bet ne paslaptis, kad aukcione nusiperkama vienos kokybės mediena, duodamas kyšis urėdui ir tada tau pakrauna geresnės kokybės medieną. Tai yra minima viešojoje erdvėje, netgi vyriausybės analizėje.

S. Lazauskas: Didžiausia korupcija yra ministerijose. Įvardinkite nors vieną už korupciją nuteistą asmenį iš urėdijų. Nėra tokių.

J. Olekas: Buvo atliktas tyrimas dėl Aplinkos ministerijos korumpuotumo. Urėdijos šiame tyrime buvo toli. Buvo įvardijamos kitos žinybos. Mes kartais lengvai švaistomės kaltinimais, kurie nėra pagrįsti.

S. Lazauskas: Žmonės urėdijose yra šokiruoti. Visą gyvenimą dirbę miškuose jie šiandien girdi, kad gaus atleidimo lapelius. 4 tūkstančiams darbuotojų bus įteikti atleidimo lapeliai. Aplinkos ministerijos kanclerio susitikime su miškininkais taip buvo pasakyta. Pridursiu, kad ministro pateikta schema integruoja politinį, ūkinį valdymą bei kontrolę vienose rankose. Tarkime, vienas ministras yra skaidrus, o kitas gali būti ir neskaidrus. Jis tuojau pat pakeičia valdybą ir pasistato vieną žmogų, kuris valdo milijardinį turtą – visus valstybinius miškus.

– Pone Navickai, kad dabartinė sistema veikia neskaidriai, akivaizdžių įrodymų, pasak urėdo, nėra. Sutinkate?

K. Navickas: Prieš du mėnesius dėl neskaidrių viešųjų pirkimų buvo suimtas Rietavo urėdas. Kalbant apie valdybos nepriklausomumą, yra kriterijai, kuriais ministras turės vadovautis. Kriterijuose bus aiškiai įvardinta, kad 4 iš 7 valdybos narių turi būti nesusiję su miškų valdymu ir juolab jokia politine partija.

BNS nuotr.

– Ar nereikėtų šios reformos daryti tam tikrais etapais, o ne iš karto? Jūs prieš save nuteikiate didžiulę miškininkų bendruomenę. Tai jau sunkiai valdomas procesas. Ką apie tai manote?

K. Navickas: Reforma tikrai nebus padaryta per naktį. Prasidės nuo vienos įmonės reorganizavimo, sujungiant kelias urėdijas į vieną, ir pavadinat Lietuvos miškų įmone. Procesas vyks visus metus. Aš nenoriu meluoti ir sakyti, kad taip nebus. Pačių miškininkų išvadose buvo pasiūlyta palikti 20 urėdijų, kitame variante – 9. Čia ne ministerijos sugalvoti skaičiai. 25 filialai pasirinkti socialiai atsakingai, stiprinant girininkų ir eigulių institutą, kad šie žmonės nebūtų atleidžiami. Dabar ministro įsakymu nurodyta, kad, kol vyksta diskusijos, jokių restruktūrizacijų urėdijose negali būti.

S. Lazauskas: Mes nepasisakom prieš reformą, mes – už reformą, bet turi būti aiškūs tikslai. Kol kas be skaidrumo joks kitas tikslas nebuvo įvardintas. Taip pat turėtų būti pateiktos alternatyvos, specialistų vertinimai, kaštų ir naudos analizė. Ministras nepateikė nė vieno skaičiaus, tik vizijas. Ar galima su valstybės turtu šitaip elgtis?

K. Navickas: Kaštų ir naudos analizė yra, Generalinė urėdija tuos duomenis turi. Neturiu po ranka skaičių ir kol kas negaliu tiksliai pasakyti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...