captcha

Jūsų klausimas priimtas

Legendinis bokso mačas: pasipiktinimas teisėjais baigėsi riaušėmis

Sovietiniais metais Letuvos patriotai visais įmanomais būdais ieškojo kelių, kaip išreikšti savo nepasitenkinimą politika: buvo rengiamos manifestacijos Vėlinių metu, savitais būdais priešinosi hipiai ir bohemininkai. Lietuvių, ypač jaunimo, priešiškumas buvo reiškiamas ir masinių renginių metu. Tokiu pasipriešinimo okupacijai lauku tapo 1960 m. vasarą vykęs bokso mačas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Šiandien mažai kas prisimena ir, tiesą sakant, man net nelabai teko aptikti – nei to meto spaudoje, nei vėliau – ryškesnių prisiminimų, kas gi ten buvo. Aš, dar pats vaikas būdamas, Kaune ir po 5–6 metų girdėdavau atgarsius ir prisiminimus apie Ąžuolyne, Kauno sporto halėje ir aplink ją, vykusias manifestacijas, riaušes“, – pasakoja žurnalistas Aras Lukšas.

Legendiniame bokso mače dalyvavo Lietuvos bokso federacijos generalinis sekretorius Antanas Arieška. Tuo metu jis jau buvo baigęs savo kaip sportininko karjerą ir pradėjęs teisėjauti varžyboms – turėjo tarptautinę teisėjo kategoriją. Tačiau tąkart jis nedirbo ir kaip žiūrovas stebėjo lietuvių ir uzbekų kovą.

„Tuo metu boksas buvo populiaresnis už krepšinį. Į bokso varžybas susirinkdavo iki 10 tūkst. ir daugiau žiūrovų“, – tikina Bokso federacijos generalinis sekretorius.

A. Arieška pirmiausia paaiškina, kaip atrodė tarptautinės varžybos, kokios buvo teisėjavimo taisyklės. Tam, kad būtų galima suprasti, kur buvo nepasitenkinimo šiuo maču židinys.

„Tarptautiniuose mačuose teisėjauja keturi teisėjai – vienos valstybės du ir kitos du. Vienas teisėjauja ringe, trys – šone. Vienoje kovoje du sėdi šone iš vienos valstybės, kitoje kovoje sėdi du iš kitos valstybės. Jeigu pradeda sukčiauti, vieni pradeda, o kiti atiduoda skolą. Kažkas panašaus buvo per kovą, kuri vyko Kaune“, – aiškina A. Arieška.

1960 m. liepą vykusiose varžybose kumščius surėmė Taškento „Spartakas“ su Kauno „Spartaku“. Jau nuo pat pirmos kovos salėje kilo nepasitenkinimo audra, salė tapo vis garsesnė – ne tik dėl palaikymo šūksnių, bet ir dėl priešiškumo sovietinei valdžiai išraiškų.

„Visos varžybos vyko tvyrant įtampai ir paskutinis lašas buvo, kai boksavosi Antanas Misevičius 75 kg svorio kategorijoje. Jis, mūsų akimis, lyg ir laimėjo, bet uzbekai parašė pergalę savam“, – prisimena A. Arieška.

Tai buvo paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę. A. Arieškos teigimu, vienas iš žiūrovų pribėgo ir spyrė uzbekų teisėjui. Tada įvyko susistumdymas, į kurį įsitraukė milicija.

Žurnalistas A. Lukšas pasakoja, kad pasigirdo antisovietiniai šūkiai – „laisva Lietuva!“ Minia nesiskirstė, o tai sukėlė paniką ir saugumiečiams. Negana to, tuo metu Lietuvoje viešėjo įtakingi asmenys iš Maskvos.

„Tomis dienomis vyko Tarybų Lietuvos 20 metų jubiliejaus šventimas. Čia buvo atvažiavę garbingi svečiai iš visų tarybinių respublikų, buvo atvažiavęs Centro komiteto sekretorius Michailas Suslovas. Įtampa tokia buvo, kad aš neįsivaizduoju, kaip leido tas varžybas tą dieną Kaune rengti“, – stebisi A. Arieška.

Po varžybų įsisiūbavusi minia toliau nerimo ir patraukė į gatves. Žmonių spūstis nuvertė prie halės privažiavusį saugumiečių sunkvežimį ir uždegė. Salėje ir lauke prasidėjo kruvinas chaosas.

Kaip baigėsi riaušės ir kokią reikšmę jos turėjo sovietų rezistencijai – laidos „Istorijos detektyvai“ reportaže.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...