captcha

Jūsų klausimas priimtas

Viename seniausių VU fakultetų – sumaištis ir nerimas dėl ateities

Seniausioje Lietuvos aukštojoje mokykloje – Vilniaus universitete (VU) vis labiau įsibėgėja pertvarka. Po jos gali nutikti ir taip, kad nebeliks vieno svarbiausių – Filologijos fakulteto vardo. Mat jį ketinama ne tik pertvarkyti, bet ir pervadinti į Humanitarinį fakultetą. Tiesa, tam prieštarauja Filosofijos ir Istorijos fakultetų, kuriuose taip pat dėstomi humanitariniai dalykai, vadovybė. Kai kurie Filologijos fakulteto darbuotojai nuogąstauja ir dėl lietuvių literatūros bei kitų lituanistinių disciplinų ateities.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Filologijos fakulteto (FF) dekanas doc. dr. Antanas Smetona, ginantis idėją, kad po pertvarkos fakultetas turėtų vadintis Humanitariniu, bendraudamas su LRT.lt teigė, jog keisis ne tik pavadinimas, bet visa fakulteto struktūra. Planuojama, kad vietoj katedrų atsiras penki institutai: Lituanistikos, baltistikos ir klasikinių studijų, Baltijos jūros regiono kalbų ir kultūrų, Anglistikos ir romanistikos, Taikomosios kalbotyros ir vertimų studijų bei Užsienio kalbų.

Kaip po reformos atrodys FF, galutinį sprendimą priims VU Senatas ir rektorius prof. Artūras Žukauskas.

Ne vienas su LRT.lt bendravęs FF dėstytojas pripažino, kad nuotaikos fakulteto katedrose – slogios, dėl daugybės klausimų slegia nežinia.

Jaučiasi įkliuvę į biurokratų pinkles

„Dabar viską lemia naujoji vadyba. Bet ji man primena senąją biurokratiją, nes visi jos dėsniai išryškėjo ir pertvarkant FF. Nors fakultetą pertvarkyti iš tikrųjų reikėjo jau seniai, nes jis sustabarėjęs, tačiau prasidėjusi pertvarka iš esmės palies tik administraciją, vietoj katedrų atsirandant penkiems institutams.

Tų institutų dėžėse disciplinos plaukios lyg amebos. Visiškai neaišku, kas vadovaus, pavyzdžiui, bakalaurų ir magistrų programoms. Tarsi už viską privalėtų atsakyti būsimų institutų direktoriai, bet juk jie – administratoriai, o ne – mokslininkai“, – kalbėjo FF A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro vedėjas prof. Arūnas Sverdiolas. 

Jis neslėpė, kad akademinė bendruomenė pastaruoju metu – labai silpna, nesugeba susiorganizuoti platesnių diskusijų, kurios galbūt padėtų išsireikalauti iš FF ar VU vadovybės tokios reformos, kuri būtų naudinga ir studentams, ir dėstytojams, ir studijoms bei mokslui.

„Apie pertvarką FF buvo diskutuojama gal pusantrų metų. Svarstėme, svarstėme, bet nieko nebuvo sugalvota. Tik įkliuvome į biurokratų pinkles, kurios vadinsis institutais, o kokia fakulteto perspektyva, kokia kryptimi jis turėtų judėti, niekas net nekalba. Be to, ta atskirtis, tos dvi Lietuvos kuo puikiausiai matosi ir FF, nes jo biurokratų algos – kur kas didesnės už dėstytojų. Kažin ar bus kitaip. Todėl ir nenorima mažinti tos biurokratijos“, – svarstė A. Sverdiolas.

Jis apgailestavo, kad, pertvarkant fakultetą, visiškai nekalbama apie lituanistinių dalykų, kurie daugybę metų buvo laikomi vienais svarbiausių, prioritetus ir ateitį. Profesorius pastebėjo, kad nei vieno instituto pavadinime net neatsispindi lietuvių literatūra.

„Šiuo metu, tarkime, Klasikinės filologijos katedra bent jau žino savo tikslus, prioritetus ir ateitį, o kaip bus, kai katedrų neliks? Kokia lietuvių literatūros ir kitų dalykų perspektyva?“ – nerimavo A. Sverdiolas.

Jam antrino Lietuvių literatūros katedros dėstytoja doc. dr Audinga Peluritytė-Tikuišienė. Ji atkreipė dėmesį, kad fakulteto tarybos patvirtintuose naujuose nuostatuose nebeliko žodžių „literatūra“, „literatūrologija“, „kultūra“. Liko tik „kalba“, „kalbų mokymasis“ ir „kalbotyra“.  

„Nesuprantu, kokia katastrofa mus ištiko. Mes dėstysime lietuvių literatūrą, bet prarasime humanitarikos ir literatūros galias, kurias turėtume plėtoti ir tęsti. Pagal numatytą pertvarkos planą turėsime dirbti kartu su kalbininkais. O juk su jais, pavyzdžiui, magistrų programose neturime jokių sąlyčio taškų. Kaip suprantu, būsime atskirti ir nuo kitų literatų, nes jie dirbs kituose institutuose. Ta mūsų lietuvių literatūra bus uždaryta mažytėje nišoje ir, kaip ji galėtų vystytis, visiškai neaišku“, – kalbėjo A. Peluritytė-Tikuišienė.

Ne pavadinimas – svarbiausia

Lietuvių literatūros katedros vedėja prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė teigė, kad nauji FF nuostatai dar nepatvirtinti VU Senato ir rektoriaus A. Žukausko.

Profesorė patikino, kad lietuvių literatūrai sumenkti ar išnykti tarp kitų disciplinų nėra jokio pavojaus.

„Mano galva, kiekvienos fakulteto katedros pavadinimą iškelti į instituto pavadinimą – nesusipratimas. Katedros institutuose gali išlikti ir net gali kurtis nauji tyrimų centrai su savais pavadinimais. Neišnyks ir tai, ką mes tyrinėjame ar dėstome“, – sakė D. Pociūtė-Abukevičienė.

Dekanas baigia kadenciją ir nieko nežino

„FF tikrai išliks. Be to, mes norime pakeisti jo pavadinimą į Humanitarinio fakulteto. Bet įtariu, kad mums tai nebus leista, nes tam prieštaraus filosofai ir istorikai, nors pakeisti FF pavadinimą nusprendė fakulteto ir Užsienio kalbų instituto tarybos“, – teigė FF dekanas A. Smetona.

Jo nuogąstavimus patvirtino Istorijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas ir Filosofijos fakulteto dekanas prof. Arūnas Poviliūnas. Jie įsitikinę, kad FF suteikti Humanitarinio fakulteto vardą nėra jokio pagrindo, ir tikisi, kad diskusija apie tai su universiteto vadovybe turėtų išsklaidyti tokius nesusipratimus.

Paklaustas, ar FF planuojamuose sukurti institutuose nepranyks lituanistikos disciplinos, A. Smetona aiškaus atsakymo neturėjo: „Viskas Dievo valioje. Ar bus kažkiek atleista iš darbo dėstytojų, irgi nežinau, nes mano kadencija baigiasi po mėnesio. Ką aš žinau, kas bus po to“.

Rektoriui klausimai apie pertvarką – jautrūs

Pabendrauti su LRT.lt apie VU prasidėjusią pertvarką jo rektorius A. Žukauskas nepanoro: „Aš tiesiogiai apie tai nekalbu. Viskas – per mūsų viešuosius ryšius“.

Universiteto Viešųjų ryšių skyriaus portalui LRT.lt atsiųstuose atsakymuose tvirtinama, kad fakultetų pertvarka vykdoma pagal universiteto strateginiame veiklos plane numatytą struktūros stambinimo ir modernizavimo projektą. Padaliniai ruošiasi persitvarkyti arba persitvarko pagal VU Senate aptartą ir Taryboje patvirtintą planą, pradėdami nuo pagrindinius principus apibrėžiančių naujų nuostatų formulavimo. Atsakymuose taip pat pažymima, kad fakultetų bendruomenėms paliekama pakankamai laisvės nuspręsti, kokia bus fakulteto struktūra, kiek bus institutų, o juose – katedrų, centrų ar mokslinių teminių grupių.

Atsakyme į klausimą, ar po pertvarkos universitete sumažės dėstytojų, rašoma, kad šiuo metu VU dėstytojų ir studentų skaičiaus santykis atitinka aukštus tarptautinius standartus. Aiškiau situacija bus matoma, pertvarkius darbo krūvių sistemą, tačiau drastiškų personalo kaitos pokyčių esą tikrai nenumatoma. Siekis įvesti vieningą minimalų metinio darbo krūvio standartą paveiktų tik nedidelę dėstytojų dalį, bet galiotų visiems ir, remiantis šiuo standartu, būtų grindžiamas etatų poreikis.

„Kita vertus, universiteto ištekliai yra riboti, juos lemia studentų skaičius, o keliant stojamąją „kartelę“ praradimai nėra kompensuojami. Tai reiškia, kad universitetas nėra skatinamas siekti kokybės. Be to, susiduriame su mažėjančio abiturientų skaičiaus bei studijų programų pertekliaus šalyje iššūkiais, tad reaguotume ir tuo atveju, jeigu atsirastų nerentabilių studijų programų, o taip pat jei būtų aptiktas jų turinio dubliavimasis“, – nurodyta VU Viešųjų ryšių skyriaus atsiųstuose atsakymuose.

Dėstytojų, mokslininkų ir tyrėjų atlyginimų kėlimas VU yra vienas esminių vykdomų pokyčių tikslų. Tikimasi, jog dar 2017 m. pavyks jauniesiems dėstytojams ir tyrėjams atlyginimus pakelti 5–15 proc. iš vidinių rezervų.

Atsakydamas į klausimą, ar neatsitiks taip, kad lituanistinės disciplinos gali „paskęsti“ viename institute su klasikinės filologijos ir baltistikos disciplinomis, VU viešųjų ryšių skyrius patikina, jog institutai steigiami, siekiant veiksmingo mokslinių tyrimų administravimo: „Akademiniai reikalai išlieka akademinių branduolių – katedrų, centrų, teminių grupių – kompetencijos ribose. Studijų kokybė dėl vykdomų struktūrinių pokyčių nenukentės, priešingai – sumažėjus administracinei naštai, sureguliavus mokomojo darbo krūvius, daugiau laiko atsiras moksliniam darbui bei studijų kokybės klausimams. Tokiu būdu VU ir toliau galės kelti studijų ir mokslinių tyrimų kokybės standartus, sėkmingai konkuruoti regione bei pasaulyje.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...