captcha

Jūsų klausimas priimtas

Į kovą su Sosnovskio barščiais siūlo pasitelkti juodą plėvelę

Birželio pabaigoje pražydo vieni pavojingiausių svetimžemių augalų – Sosnovskio barščiai. Žmonės kalba, kad sparčiai plintančio nuodingo augalo sunaikinti beveik neįmanoma. Mokslininkai sako, kad tai padaryti iš tiesų sudėtinga, tačiau būtina, praneša LTV naujienų tarnyba. 
„Wikimedia Commons“ nuotr.
„Wikimedia Commons“ nuotr.

Birželio pabaigoje pražydo vieni pavojingiausių svetimžemių augalų – Sosnovskio barščiai. Žmonės kalba, kad sparčiai plintančio nuodingo augalo sunaikinti beveik neįmanoma. Mokslininkai sako, kad tai padaryti iš tiesų sudėtinga, tačiau būtina, praneša LTV naujienų tarnyba.

Iki 5 metrų Lietuvoje išaugantys Sosnovskio barščiai turi labai daug žaliosios masės, todėl sovietmečiu tikėtasi, kad iš Kaukazo parvežti augalai bus puikus pašaras gyvuliams. Tuo metu mažai kam rūpėjo, jog tūkstančius sėklų brandinantys, lengvai ir sparčiai plintantys augalai pavojingi žmonėms ir aplinkai. Žmonėms jie gali sukelti alergines reakcijas, o ant odos patekusios sultys pašvietus saulei taip nudegina odą, jog prireikia medikų pagalbos. 

„Aplinkai jis pavojingas dėl to, kad naikina beveik viską, kas tose vietose gyva ir kas ten auga, ypač vietinius augalus. Labiausiai nukenčia pievos, kurių Lietuvoje ir taip kasmet mažėja“, – teigė botanikas Zigmantas Gudžinskas.

Labai dideli Sosnovskio barščių plotai yra Švenčionių, Vilniaus ir Kauno apylinkėse. Nemažai jų auga ir šiaurės Lietuvoje: Joniškio, Akmenės, Rokiškio rajonuose. Tačiau rekordinis jų kiekis – Ignalinos rajone Dūkšto apylinkėse. Čia Sosnovskio barščiai „užgrobė“ tūkstančius hektarų.

„Dabar Nemuno pakrantėmis jie pradėjo plisti į Alytaus, Prienų rajonus. Kyla labai didelis pavojus, kad jis pakrantėmis plis į likusią Lietuvos dalį“, – tvirtino Z. Gudžinskas.

Sovietmečiu buvo teigiama, kad Sosnovskio barščiai labai nektaringi augalai, todėl bitininkai puolė juos auginti ir taip dar labiau išplatino.

„Iš tiesų jie labai nektaringi, išskiria daug lengvai pasiekiamo nektaro, tačiau jis yra taip pat pavojingas pačioms bitėms. Galima sakyti, kad iš Sosnovskio barščių nektaro pagamintas medus, yra pavojingas ir žmogui“, – aiškino botanikas.

Mokslininkai sako: jei Sosnovskio barščiai nebus naikinami, per kelis dešimtmečius jie užgoš daugelį vietų šalyje, todėl siūlo būdų, kaip juos naikinti.

„Mes išbandėme labai daug įvairių naikinimo būdų ir mechaninių: arimą, kasimą. Turim specialiai įdarbintą žmogų, kuris kasa augalo šaknis. Kiekvieną augalą reikia iškasti 25 centimetrų gylyje, nes kitaip jis atsigauna“, – pasakojo VDU Kauno botanikos sodo direktorė Vida Mildažienė.

Kauno botanikos sodo mokslininkai, bendradarbiaudami su žinomais Lietuvos botanikais, ieško ir kitokių Sosnovskio barščių naikinimo būdų. Pavyzdžiui, į jau suaugusio augalo kotą galima suleisti herbicidų arba plotą, kuriame jie auga, užtiesti juoda plėvele – tuomet augalas negauna saulės šviesos ir žūva.

„Anksčiau tas metodas buvo taikomas piktžolėms, bet ne Sosnovskio barščiams. Bet dabar mes manome, kad tai pats ekologiškiausias būdas, tinkamas bet kokiam reljefui – ir prie upelio, ir miške. Tačiau uždengus juoda plėvele reikia laikyti 1,6 metų. Iškasti galima ten, kur jų nedaug, o herbicidus naudoti irgi galima ne visur, pavyzdžiui, prie tvenkinio arba upelio. O tą plėvelę gali patiesti kur nori“, – kalbėjo V. Mildažienė.

Specialistai sako, kad kovoti su šiuo augalu privalome visi, tačiau jį naikindami turime nepamiršti apsaugos priemonių. Geriausia juos naikinti leidžiantis saulei arba debesuotą, lietingą dieną. Mokslininkai įspėja: nenukentėsite tuomet, jei augalo sultys nepateks ant jūsų odos.

Kauno botanikos sode įrengtas specialus stendas, kuriame aprašomas Sosnovskio barščių poveikis aplinkai ir jų naikinimo būdai. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...