captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Vilniaus prekybos“ vadovė R. Kižienė: tampame brandžiu korporaciniu verslu

Vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ vadovė Raimonda Kižienė teigia, kad konkurencingoje Baltijos šalių mažmeninės prekybos rinkoje viena svarbiausių sėkmingos veiklos prielaidų tampa racionalių ir greitų sprendimų priėmimas, kurių dalis ankstesnių grupės įmonių vadovų vengė, todėl reakcija į pokyčius rinkoje buvo pavėluota.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

R. Kižienė interviu BNS sakė, kad šiuo metu „Vilniaus prekyba“ pagal valdymo struktūrą tampa brandžiu korporaciniu verslu, o pagrindinio galutinio grupės akcininko Nerijaus Numavičiaus vaidmuo grupės veikoje yra pastebimai sumažėjęs

„Kaip buvome, taip ir tebesame pirmaujanti mažmeninės prekybos grupė Lietuvoje. Visi mūsų rinkos segmentai, tiek prekybos centrų valdymas, tiek mažmeninė prekyba maisto produktais, statybos ir apdailos prekėmis, tiek vaistinių veikla, yra labai konkurencingi. Turime konkuruoti su visais rinkos žaidėjais, kiekvienas kurių renkasi savo kelią, todėl išskirti vieną ar du pagrindinius konkurentus, net ir atskiruose verslo sektoriuose, negaliu“, – sako R.Kižienė.

– Turbūt daugiausiai dėmesio Lietuvoje sulaukia „Maximos“ mažmeninės prekybos maisto produktais ir namų apyvokos prekėmis verslas. Kokios tendencijos šiame rinkos segmente?

– Be tradicinių mūsų konkurentų – „Rimi“, „Iki“, „Norfa“ ir „Lidl“ prekybos tinklų, negalima ignoruoti ir kitų žaidėjų, tarkime, pastaruoju metu populiarėjančių naujų mažų parduotuvių segmento. Tai labai ryški tendencija, žmonės mėgsta butikines (prancūzų kalboje boutique, parduotuvė – BNS), specializuotas parduotuves, jos irgi turi savo nišą. Vienaip ar kitaip konkuruoja bet kuris prekybos plotas, žmonės savo pirkinių krepšelį susirenka įvairiais būdais – pavyzdžiui, ir ūkininkų turgeliuose, o tų prekių, kurios yra nuperkamos kažkur kitur, šis pirkėjas prekybos tinkle neperka. Auga ir internetinės prekybos maisto produktais apimtys – mes čia turime „Barborą“, tačiau yra ir kitų, smulkesnių internetinės prekybos kanalų, kurie taip pat turi savo klientų. Todėl galima sakyti, kad mažmeninės prekybos paveikslas šiuo metu yra labai margas.

Visose Baltijos šalyse konkurencinė aplinka mažmeninės prekybos sektoriuje yra labai panaši, visur dėl rinkos dalies, dėl užimamų pozicijų tenka pakankamai stipriai konkuruoti, atsipalaiduoti negalima nė vienai dienai. Prekybinis plotas didėja ir Latvijoje, ir Estijoje, o bet kuris naujas kvadratinis metras reiškia klientų persiskirstymą. Atsiranda daugiau gyvumo, daugiau greičio. Anksčiau asortimentą buvo galima fiksuoti ir kažkiek laiko ramiai gyveni, o dabar tai yra absoliučiai gyva, privalai matyti ko žmonėms reikia. Jei pirkėjui nesi aktualus, gyventi sunkiau.

– Didėjant konkurencijai pastebite pirkėjų srauto mažėjimą?

– Tas jaučiasi, natūralu, kad ir pirkėjai persiskirsto, ir prekių krepšelis keičiasi – šviežius produktus žmonės perka tiek specializuotose parduotuvėlėse, tiek prekybos tinkluose. Apskritai, Baltijos šalių mažmeninės prekybos rinka yra virsme, ypatingai Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus specializuotos parduotuvėlės augo labai stipriai. Ar jos mums yra labai rimtas konkurentas? Ne, bet jas reikia stebėti, jos irgi parodo, ką klientai mėgsta, kas jiems yra svarbu. Tai nereiškia, kad tų produktų mes negalime turėti pas save.

– Jausdami didėjančią mažų parduotuvių įtaką, patys nesvarstote galimybės investuoti į šią sritį? Steigti savo nišinį prekybos tinklą?

– Mąstyti reikia visą laiką. Šiai dienai pasakyti, kad yra paruoštas projektas ir mes paleisime jį į rinką, negaliu, to nėra. Bet savo veiklos koncepcijas peržiūrime, jos turi būti aktualios. Anksčiau verslo ciklas buvo gerokai ilgesnis, dabar jis trumpėja, pats gyvenimas darosi dinamiškesnis, greitesnis.

– Pernai į Lietuvą susigrąžinote „Akropolių“ valdymą. Planuojate šių prekybos centrų plėtrą ir atnaujinimą?

– Mes prekybos centrus ketiname renovuoti, yra planų 2018 metais atnaujinti Vilniaus „Akropolį“. Kita vertus, ne tik sienos ir plytelės yra svarbu, labai svarbus yra nuomininkų miksas, reikia laiku pataikyti į žmonėms aktualias sritis. Visuose mūsų „Akropoliuose“ – Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose – tendencijos yra tos pačios, auga sporto, laisvalaikio, grožio ir pramogų paklausa. Ir, žinoma, plėtra. Vilniuje iš naujo yra peržiūrima „Velgos“ teritorijos prie Vingio parko projektas, ruošiama jo koncepcija – ten telpa ne tik prekybos centras, yra vietos ir gyvenamai statybai, biurams. Vyksta plėtra Rygoje ir manome, kad 2019 metais mes čia atsidarysime.

– Neplanuojate „Akropolio“ Taline arba Kaune, kur turėtą prekybos centrą esate pardavę?

– Apie Kauną šiandien tikrai nesvarstome. Taline taip, labai norime, nes manome, jog mūsų namų rinka yra visos Baltijos šalys, tačiau šiandien dar negalėčiau papasakoti, kada ir kaip ten būsime. Bet noro tikrai yra.

BNS nuotr.

– Didelė jūsų verslo dalis tenka ir „Eurovaistinių“ tinklui. Valdantieji jau leido suprasti, kad vaistinių tinklams ramaus gyvenimo tikriausiai tikėtis neverta.

– Vaistinių rinka yra lygiai taip pat konkurencinga ir nors naujų žaidėjų čia pastaruoju metu neatsirado, visi rinkoje veikiantys tinklai didėja turimų vaistinių skaičiumi. Visi mūsų verslai yra priklausomi nuo vidaus vartojimo ir gyventojų perkamosios galios. Šioje vietoje, mano nuomone, pasiteisino „Eurovaistinių“ pasirinkta strategija orientuotis į sveikatinimo kryptį. Žmonės vis daugiau dėmesio skiria sveikatai, sveikam gyvenimo būdui, todėl ir mūsų vaistinės, jose esantis asortimentas yra orientuoti į tai. Pati vaistinės savoka keičiasi, dabar akcentuojami ne vaistai, o sveikata.

Kita vertus, vaistai iš tikrųjų yra socialiai labai jautri tema, nė vienam iš mūsų nėra malonu pirkti vaistus, tai yra sritis, kuriai pinigų norina skirti mažiausi. Tačiau su šia sritimi susijusius valdžios ketinimus man komentuoti sunku, dabar kalbų yra daug ir visokių, todėl geriausia būtų sulaukti konkrečios programos, įvertinti joje keliamus tikslus. Kai bus žinomas Sveikatos apsaugos ministerijos planas, bus aiškus mūsų vaidmuo tame plane, tada galėsime su ministerija normaliai susėsti prie bendro stalo ir diskutuoti. Vaistinės gali papildomai teikti daugiau paslaugų, kurios šiuo metu yra neleidžiamos – kalbu apie vakcinavimą, nuolat vartojamų vaistų receptų pratęsimą ir panašiai.

– Bendradarbiavimo pasiūlymus jūs teikiate patys, ar labiau laukiate ministerijos žingsnių?

– Mes teikiame, bet taip jau sukrito aplinkybės, kad vyko ministrų kaita. Tikimės, kad gal dabar bus ilgesnis laiko periodas, per kurį galėsime kažką realizuoti.

– Kalbant apie visą „Vilniaus prekybos“ grupę, kokie įtakos jūsų veiklai turi spartus darbo užmokesčio augimas ir demografinės tendencijos?

– Taip, tai yra kertiniai iššūkiai, būtent vidaus vartojimas yra mūsų veiklos variklis. Spaudimas darbo užmokesčiui yra, kainas mes turime užtikrinti geras ir geriausias, o tai iš tikrųjų nelengva. Todėl turime ieškoti visų įmanomų veiklos efektyvumo didinimo formų, tai liečia visus mūsų verslus. (...) Kalbant apie demografiją – taip, Vilnius auga ir gyventojų provincijoje mažėja. Tie demografiniai skirtumai yra.

– Kaip atlyginimai pernai keitėsi „Vilniaus prekybos“ grupės įmonėse?

– Skaičius turiu tik apie „Maximos“ prekybos tinklą, neskaičiuojant administracijos. Pernai atlyginimų augimo tempas Lietuvos „Maximos“ tinkle siekė 9,9 proc. ir buvo spartesnis nei Estijoje, kur jau kelerius metus iš eilės fiksuojamas 5-9 proc. atlyginimų augimas. Ta tendencija, manau, išliks.

– Kokios įtakos jūsų veiklos efektyvumui turi su darbuotojais susijusių sąnaudų augimas?

– Turime ieškoti efektyvumo pačiuose procesuose, nemanau, kad jau esame išnaudoję visas galimybes. Norint išlaikyti darbo užmokesčio augimo tempą, reikia racionaliai sudėlioti procesus, dalį jų automatizuoti, tai daugiausia susiję su procesais pačiuose prekybos tinkluose. Pavyzdžiui, prekės turi atvažiuoti tokiu metu, kad kuo mažiau žmonės reikėtų prie to sugaišti laiko. Vaistinėse efektyvumo didinimo galimybių mažiau, galbūt sandėlyje kokiame galima ieškoti, tačiau pačioje vaistinėje nelabai ką tu ten suefektyvinsi. Farmacinė paslauga reikalauja savo dėmesio, savo laiko, čia nieko nepakeisti.

– Veiklos efektyvumo didinimas buvo viena iš priežasčių, paskatinusių pastarojo meto permainas grupės vadovybėje?

– Tai yra viena iš dedamųjų. Reikia racionaliai žiūrėti į verslą, laiku suvokti, kokios yra aktualijos ir realijos, į jas tinkamai reaguoti. Aišku, jeigu vadovybė nepajunta laiku, kad reikia kažką tai keisti, jei išsiskiria požiūriai, tada keičiasi vadovų komanda. Aukščiausių vadovų požiūris į strategiją tiesiog negali nesutapti. Aš to nė kiek nedramatizuoju, nes jei tu netiki, kaip tu gali dirbti?

– Leidžiate suprasti, kad, pavyzdžiui, su buvusiais „Maxima LT“ vadovais požiūriai išsiskyrė?

– Taip, mūsų požiūriai skyrėsi – į strategiją, jos įgyvendinimą, permainų greitį. Kaip jau sakiau, greitis šiuo metu yra labai svarbus, nėra laiko ilgai apie kažką pagalvoti, pamąstyti, susidėlioti didelį projektą ir kitąmet jį pradėti. Ne tas laikmetis. Svarbu, kad sprendimai būtų greiti ir efektyvūs. Tai prasideda nuo vadovų, tikėtis efektyvios įmonės veiklos, kai vadovai yra neefektyvūs, negali.

– Ankstesnės vadovybės reakcija į pasikeitimus rinkoje buvo per lėta?

– Tikrai taip.

– Tai susiję su Vokietijos kapitalo „Lidl“ prekybos tinklo atėjimu?

– Dabar visi akcentuoja „Lidl“ atėjimą, tačiau reikia nepamiršti, kad jau 2015 metais tiek mūsų, tiek konkurentų plėtra buvo labai aktyvi. Visi šie prekybinio ploto kvadratai įsisuko 2016 metais, todėl nereikia orientuotis tik į vieną ar kitą pavadinimą, reikia matyti visą rinką, negalima į ją žiūrėti fragmentuotai. Antra vertus, kaip organizacija taip pat bandome dirbti efektyviau. Dabar turime valdybas, kurios dedikuotus sprendimus gali priimti čia ir dabar. Žmonės turi visus įgaliojimus priimti pačius plačiausius sprendimus ten, kur jų reikia. Pavyzdžiui, sprendimai dėl veiklos Latvijoje priimami Latvijoje, dėl veiklos Estijoje – Estijoje. Kaip jau sakiau – čia ir dabar.

– Lėta buvusios vadovybės reakcija lėmė ir prastesnius praėjusių metų rezultatus? Jie jūsų netenkino, ypač ketvirtas ketvirtis?

– Taip, netenkino. Tačiau vertinkime objektyviai – buvo ir nenumatytų dalykų. Alkoholio reklamos (akcijų – BNS) draudimas, niekas nežinojo, kad jis bus ir kokią įtaką jis turės pardavimams. Kita vertus, į bet kokius pokyčius rinkos reguliavime reikia tinkamai reaguoti.

– Sprendimus dėl valdymo permainų priėmėte jūs, ar tai buvo daroma su pagrindinio akcininko N. Numavičiaus žinia?

N. Numavičius. BNS nuotr.

– Mūsų pagrindinis akcininkas gyvena Londone, turbūt nuo tada kai jis išvažiavo, tuose sprendimuose jis ir nedalyvauja. Keitėsi visa grupės vadyba – paskutinis iš akcininkų grupės įmonėse dirbęs Ignas Staškevičius taip pat pasitraukė, net iš „Vilniaus prekybos“ valdybos. Dar prieš tai pasitraukė ir Mindaugas Bagdonavičius. Dabar visi akcininkai yra pasitraukę iš įmonių valdymo, o iš operatyvinės veiklos – dar seniau. Įmonėms dėl to irgi buvo iššūkių, reikėjo išmokti dirbti su samdoma vadyba, todėl daug kas keitėsi ir pačiose įmonėse.

Žmonės dirba komandoje, komanda daro rezultatą ir ji turi būti tokia, kuri tą rezultatą pasieks. Jei kažkuriai pusei netinka, žmonės skirstosi. Pas mus tai yra labai sureikšminama, nors aš manau, kad tai yra labai natūralūs dalykai. Gal todėl, kad labai ilgą laiką nebūna pokyčių ir paskui tokie didesni, jie tampa labiau matomi. Tai natūralu.

– Visgi, pastarojo meto vadovų kaita vyko jūsų iniciatyva, ar sprendimai buvo priimti pagrindinių akcininkų iniciatyva?

– Sakyčiau, kad tai yra brandos klausimas, kai visi pradeda galvoti apie tą patį. Tarkime, „Eurovaistinėse“ valdyba visą laiką buvo, jos buvo visose šalyse, kur veikia vaistinės. Ir „Euroapotheca“, kaip vaistinių holdingo bendrovė, valdybą visada turėjo. Tuo metu „Maximoje“ ir „Akropoliuose“ 2008-2010 metais dar dirbo mūsų akcininkai, jiems gal poreikio turėti valdybas nebuvo.

Dabar tiesiog keičiasi stilistika, natūraliai traukiasi buvę investuotojai, ateina samdoma vadyba ir ji galvoja, kaip sprendimus geriau priimti. Jeigu turime visą „Vilniaus prekybą“ kaip vientisą struktūrą, norisi, kad grupės įmonės būtų valdomos logiškai, vienodai ir panašiai, kad lūkesčiai būtų vienodai transliuojami. Ar mes sklandžiai prie to prieiname? Aš net nežinau, tiesiog dėliosime valdymą tol, kol matysime, kad tai veikia teisingai ir gerai. Aš ir dabar neatmetu galimybės, kad jei nesiseks, kažkas nespės ar stabdys, tai bus pokyčių. Grupės struktūra turi atitikti strategiją ir padėti ją įgyvendinti, jeigu ji tam trukdo, keičiame struktūrą. Tai gali būti tarpinių grandžių eliminavimas, funkcijų perskirstymas įmonėse, sujungimai, atskyrimai. Viskas, kas leistų optimaliais kaštais pasiekti maksimalų rezultatą.

– Esant dabartinei valdymo struktūrai ir mažesnei pagrindinio akcininko įtakai, dirbti paprasčiau?

– Negalima sakyti, kad mūsų niekas neprižiūri. „Vilniaus prekyba“ taip pat turi valdybą, aukščiau yra visa akcininkų struktūra. Nėra visiško džiazo, taip struktūra ir sudėliota.

– Ar galima teigti, kad „Vilniaus prekyba“ išaugo iš „šeimyninio“ verslo ir tampa brandžiu korporaciniu verslu?

– Dabar atrodo, kad tai yra taip. Negali sakyti, kad nėra galutinio savininko, bet verslo valdymas yra korporatyvinis – visur samdomi žmonės, kuriems yra keliami tam tikri reikalavimai, tam tikri lūkesčiai, įmonėms jie taip pat yra transliuojami. Kai aš 2015 metais pradėjau dirbti „Vilniaus prekyboje“, man keliamas tikslas buvo sudėlioti bendrą grupės viziją, struktūrą, valdymą. Mes po ilgos pertraukos pasižiūrėjome ir savo verslų portfelį, kur mes norime plėstis – taip grupėje atsirado tie patys „Akropoliai“, į „Maximą“ atėjo elektroninė prekyba. Žiūrime kokias mes turime įmones, kaip norime augti. Lietuvoje iš viso turbūt nebenorime augti, nes esame pakankamai dideli, tačiau tolygesnį portfelį norime turėti Baltijos šalyse.

Atitinkamai formuojame ir savo strategiją. Pernai pas mus į komandą atėjo dirbti Aurimas Martišauskas, kuris yra atsakingas už verslo plėtrą. Su juo dabar peržiūrime ir visą strategiją, ir verslus, kuriuos norime plėsti, rinkas, kurios mums patrauklios, vertiname visas įmanomas plėtros galimybes.

Taip, „Vilniaus prekyba“ dabar yra normali, didelė korporatyvinė įmonė. Turbūt tokio dydžio įmonei kitoks valdymas sunkiai ir įmanomas.

– Ar „Vilniaus prekybos“ valdymas jau yra sustyguotas taip, kad galutinio akcininko pasikeitimas neturėtų tiesioginės ir didelės įtakos? Tarkime, jeigu N. Numavičius savo akcijas perleistų investuotojui iš Kinijos?

– Tiesa sakant, niekada apie tai nesusimąsčiau (...) Man pavardė ir vardas, tiesa sakant, būtų pasikeitimas ir tiek. Na, nebent lieptų išmokti kinų kalbą, tada būtų sunkiau (juokiasi).

– Minėjote plėtrą užsienyje, apie kokias šalis svarstote?

– Be Baltijos šalių šiuo metu dar veikiame Lenkijoje ir Bulgarijoje. Bulgarijoje buvo plėstasi organiškai, parduotuvė po parduotuvės, tačiau pernai padarytas kitoks veiksmas – perimta 12 „Penny Market“ parduotuvių. Jis buvo labai sėkmingas, pamatėme, kad vietos vadyba yra pasirengusi suvaldyti tokius procesus, todėl šioje rinkoje analizuojamos tolesnės plėtros galimybės. Natūralu, kad pirmiausiai nori sustiprinti pozicijas ten kur esi, o ne išsitaškyti po kelias parduotuves visoje Europoje. Taip pat žiūrime į Lenkiją, kur šiuo metu esame koncentruoti viename regione ir turime galvoti, ką su savo turtu veikti. Lenkijoje vyksta labiau daug procesų, daug yra parduodamų įmonių, ten kažkada fondai buvo investavę, yra įvairių galimybių.

Taip pat visa Vidurio ir Vakarų Europa yra svarstytina, bet iš esmės domina rinkos kuriose arba dirbame, arba esame šalia. Mes galvojame ir apie logistiką, susisiekimą, sinergijas. Dabar turime tokį tarpą tarp Lenkijos ir Bulgarijos, reikia galvoti kaip viską susidėlioti. Antrą vertus, leidžiame sau ir apie Vakarų Europą pagalvoti, pasižiūrėti, išsiaiškinti kas ten įdomaus yra.

– Jūsų akcininkai turi ir prekybos tinklą „SuperSolo“ Ispanijoje, gal turite ketinimų jį perimti?

– Ne, jis mums į portfelį nelabai tinka, nes ir Bulgarija tolokai, tai nėra patogu. Į Ispanija mes ir nežiūrime, nėra mums prasmės žiūrėti į tą rinką, yra dar daug rinkų, kur mūsų nėra.

– Gal turite ir planų dalies verslų atsisakyti?

– Esame pasisakę, kad viskas yra perkama ir parduodama. Jeigu darysime kažkokius didelius įsigijimus ir, tarkime, kažkas mūsų portfeliui netiks, tai irgi galima pasvarstyti. Visos opcijos ant stalo ir tai yra esminis pokytis nuo ankstesnių laikų, kur mes iš esmės verslus tik kaupėme, o vienintelis parduotas buvo turbūt tik Kauno „Akropolis“. Dabar portfelio struktūra tikrai gali kisti, visiškai ramiai tą sakome – jeigu gausime puikų pasiūlymą iš rinkos, kodėl ne. Viskas svarstytina – ir vieno objekto, ir viso verslo segmento, ir visos šalies atsisakymas.

– Koks yra N. Numavičiaus vaidmuo priimant sprendimus dėl verslų pirkimo ar pardavimo?

– Mes sprendimus tvirtiname valdyboje. Aišku, turime savo akcininkus ir akcininkų susirinkimus, visi šie dalykai yra pateikiami akcininkams.

– Be pagrindinio turite ir kelis smulkius akcininkus. Ar jau pripratote gyventi su Mindaugu Marcinkevičiumi, pažėrusių kaltinimų dėl neskaidraus grupės valdymo ir mokesčių slėpimo?

– Matyt, prie to neįmanoma priprasti. Kai yra veikiama tokiais metodais, per visas kontroliuojančias institucijas, nors temos jau išsemtos, visi nuo jų jau pavargę. Tai defokusuoja žmones, nemalonu, kai tave „skalbia“, pasakoja, jog esi neskaidrus. Antra vertus, žiūrint per „Vilniaus prekybos“ prizmę, tai neprideda reputacijos, lietuviškam verslui irgi meta šešėlį. Net po kelerių metų, kai viskas pasibaigs, žmonės atsimins tuos neskanius dalykus. Ir nors istorija turbūt pasibaigs niekuo, liks tas prieskonis, kad kažkas buvo nešvaraus, netvarkinga, kažkokie mokesčiai nesumokėti.

– Nemalonu yra labiau psichologinė būsena, o verslo prasme gyvenimas turint konfliktuojantį mažumos akcininką yra sudėtingesnis?

– Žinoma, kad sunkesnis, jis prikuria mums darbo, sukuria papildomų kaštų. Teismai, bylos, vaikščiojimai po institucijas, dokumentacijos teikimai. Vietoje to, kad žiūrėtume į savo plėtros planus, turime užsiimti visiškai kita veikla. Aš manau, kad ir žmonėms tai nemalonu – mes turime daug darbuotojų, daug partnerių, kuriems galų gale turi viską išaiškinti.

Yra ir kita medalio pusė. M. Marcinkevičius labai mėgsta akcentuoti,  kad jis yra mažas akcininkas, negauna informacijos ir panašiai, tačiau nepasako, kad siekia gauti visų „Vilniaus prekybos“ įmonių komercinės informacijos, nes pats plėtoja konkurencinius verslus, yra tiesioginis mūsų konkurentas.

– O jūs pati surandate laiko sau, kokius turite pomėgius be darbinės veiklos?

– Žinote, man malonumą teikia labai paprasti ir maži dalykai. Draugai, namų aplinka, atostogos, kai turi laisvo laiko – knygos, muzika, kokybiški pokalbiai ir susitikimai.

– Laisvo laiko netrūksta?

– Jei darbas būtų katorga, gal ir vargčiau, tačiau mes gyvename labai įdomiu laiku. Iš tikrųjų, turbūt nedaug kas gali savo profesiniame gyvenime pasakyti, kad dalyvavo darant tokius pokyčius. Ir anksčiau man įdomiausi dalykai buvo susiję su pokyčiais, dar iš bankinių laikų tai atėjo, kai Lietuvos taupomasis bankas jungėsi su „Hansabanku“ (dabar „Swedbank“ – BNS), tai buvo nepaprastai įdomu. Tokie istoriniai dalykai, kuriuose tu dalyvauji, motyvuoja.

– Ar tai reiškia, kad įgyvendinusi visus planuojamus pokyčius „Vilniaus prekybos“ grupėje ieškosite naujų iššūkių?

– Nežinau, iki to dar labai ilgas kelias. Mes norime, kad lietuviškas verslas Lietuvoje būtų gerbiamas, o tam būtina ištaisyti visas anksčiau padarytas klaidas. Ne viskas galbūt tik nuo mūsų priklauso, bet aš manau, kad šią misiją turime atlikti.

– Dėkui už pokalbį.

------------------

R. Kižienė „Vilniaus prekybos“ grupės vadove paskirta 2015-ųjų gegužę. Nuo 2013-ųjų metų ji dirbo „Euroapotheca“ vadove, prieš tai ji 5 metus vadovavo „Eurovaistinei“, o iki ateidama į farmacijos verslą, 9 metus dirbo viename didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“.

„Vilniaus prekyba“ antrinių įmonių valdymo pokyčius pradėjo pernai gruodį, kai grupės bendrovėse „Maxima grupė“, „Maxima LT“, „Maxima Latvija“, Maxima Eesti“, „Euroapotheca“, Akropolis group“, „Ermitažas“ ir „Franmax“ buvo suformuotos ar atnaujintos valdybos. Sausio 9 dieną „Maxima LT“ vadove paskirta buvusi bendrovės „Euroapotheca“ vadovė Kristina Meidė, pakeitusi nuo 2014 metų rugpjūčio jai vadovavusį Žydrūną Valkerį, kuris paliko „Vilniaus prekybos“ grupę. „Euroapotheca“ vadove tapo Rūta Lapinskienė, iki tol vadovavusi įmonės teisės ir administravimo departamentui.

Sausio viduryje „Maxima LT“ paliko ir įmonės komercijos direktorius Paulius Dambrauskas bei Korporacinių reikalų departamento vadovas Rosvaldas Gorbačiovas. Įmonės komercijos direktoriaus pareigybė buvo panaikinta, o R.Gorbačiovą pakeitė „Maximos grupės“ korporacinių reikalų vadovas Jaunius Špakauskas.

Vasario pradžioje „Maxima grupės“, prižiūrinti mažmeninės prekybos verslą Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Bulgarijoje, generaliniu direktoriumi paskirtas Robertas Čipkus, iki šiol dirbęs įmonės finansų direktoriumi. Jis pakeitė Alvydą Šustiką, kuris pasitraukė tiek iš generalinio direktoriaus, tiek iš valdybos pirmininko pareigų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...