captcha

Jūsų klausimas priimtas

NMA ir R. Karbauskio pavaduotojas galėjo sudaryti labai įtartiną sutartį

Žemės ūkio ministrą Bronių Markauską pasiekė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) raštas, kuriame pateikiama informacija apie ministerijai pavaldžios Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) darbuotojų, tarp jų ir direktoriaus Eriko Bėronto, galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.
V. Rinkevičius. BNS nuotr.
V. Rinkevičius. BNS nuotr.

Kaip žinoma, NMA direktorius E. Bėrontas, agentūros Informacijos teikimo poskyrio vyriausioji specialistė Danutė Paulėnienė, Pažeidimų prevencijos, administravimo ir rizikų valdymo skyriaus patarėjas Nerijus Navarskas bei Vilniaus paramos administravimo skyriaus patarėjas Juozas Drazdas yra apklausti kaip specialieji liudytojai apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Specialiaisiais liudytojais apklausiami asmenys, kai yra duomenų apie jų padarytą nusikaltimą, bet jų nepakanka, kad būtų galima pareikšti įtarimus.

Galėjo nutekėti duomenys

Remiantis FNTT raštu ministrui B. Markauskui, agentūros darbuotojai galėjo neteisėtai perduoti konfidencialią informaciją tretiesiems asmenims. DELFI duomenimis, tie tretieji asmenys yra su Seimo nariu, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotoju Viktoru Rinkevičiumi susijusi įmonė „Biržų žemtiekimas“, kuriai šiuo metu vadovauja buvęs NMA vadovas Saulius Silickas.

Pastarasis taip pat yra specialusis liudytojas ir neoficialiai apibūdinamas kaip centrinė tyrimo, susijusio su bandymu pasisavinti apie 4 mln. eurų vertės Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto paramą, figūra. Jis net vadinamas tarpininku, kuris iš tiesų vadovauja NMA, vietoje dabartinio direktoriaus E. Bėronto.

Tačiau įdomiausia, kad NMA su „Biržų žemtiekimu“ yra sudariusi duomenų teikimo sutartį, kurią pareigūnai vertina kaip galimai neteisėtą. Tokia sutartis sudaryta 2015 m. kovo mėnesį, po ja puikuojasi Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio pavaduotojo V. Rinkevičiaus parašas. Tuomet jis buvo generalinis direktorius.

Sutartis numato, esą NMA ir „Biržų žemtiekimui“ keisis informacija apie paramos gavėjų gautas ar gautinas išmokas/paramą bei planuojamą/faktinę išmokėjimo datą už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, išskyrus miškų.

FNTT rašte žemės ūkio ministrui rašoma, kad „vienos uždarosios akcinės bendrovės darbuotojai vykdydami naujų klientų paiešką bei siekdami žinoti esamų klientų mokumą, disponuoja ūkininkų, dalyvaujančių Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonėse, sąrašais, su viešai neskelbtinais asmenų duomenimis, kurie, kaip įtariama, neteisėtai gauti iš agentūros darbuotojų“.

Su šia įmone dar pasirašyta Bendradarbiavimo ir duomenų teikimo sutartis, pagal kurią „Biržų žemtiekimas“ agentūrai teikia parduodamos žemės ūkio technikos kainas, kad NMA galėtų įvertinti įsigyjamų ar planuojamų įsigyti investicijų kainą rinkoje.

E. Bėrontas: čia nieko neteisėto

Kad NMA teikė duomenis „Biržų žemtiekimui“ neslepia ir agentūros direktorius E. Bėrontas, sakydamas, kad tai normali praktika. Pasak jo, parduodamas žemės ūkio techniką „Biržų žemtiekimas“ siekia įsitikinti, ar klientai yra mokūs. Vienas būdų, gauti informaciją iš NMA, kad, tarkime, ūkininkas gaus ar gavo paramą. Tiesa, E. Bėrontas sako, kad informacija suteikiama tik tais atvejais, kai „Biržų žemtiekimas“ pateikia paramos gavėjo sutikimą, kad informacija apie jo mokumą patektų „Biržų žemtiekimui“. Be sutikimo, pasak E. Bėronto, duomenys neteikiami.

„Yra daug atvejų, kai į mus kreipiasi bankai, kredito įstaigos, uabai, kurie skolina ūkininkams arba parduoda jiems techniką išsimokėtinai, jie į mus kreipiasi labai dažnai. Mes tokiais atvejais siūlome sudaryti sutartį“, – sako E. Bėrontas.

E. Bėrontas sako, kad sutartis su „Biržų žemtiekimu“ nėra vienkartinis atvejis NMA praktikoje. „Kažkas šioje vietoje pučia dramblį. „Biržų žemtiekimas“ gali gauti informacijos tiktai apie tą paramos gavėją, kuris yra išdavęs „Biržų žemtiekimui“ sutikimą išgauti jo duomenis“, – sako NMA vadovas.

Pasak E. Bėronto, paprastai situacija tokia: asmuo ar įmonė perka žemės ūkio techniką ir dalį kainos nori sumokėti iš gaunamos paramos. Tokiu atveju „Biržų žemtiekimas“ esą paprašo sutikimo ir kreipiasi į NMA, klausdamas, ar toks asmuo/įmonė gavo paramą.

Panašiai teigia ir NMA Komunikacijos skyriaus vedėja Vaiva Kavoliūnienė. Pasak jos, sudaryti sutartis daugkartinio duomenų teikimo atveju įpareigoja teisės aktai, tai yra Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. V. Kavoliūnienės tvirtinimu, tokių sutarčių agentūra yra sudariusi daugiau kaip 40.

Specialaus liudytojo statusas negąsdina

Žemės ūkio ministras B. Markauskas negalėjo atsakyti į klausimą, ko imsis dėl turimos informacijos apie NMA, mat vis lankėsi skirtinuose renginiuose. „Kalbant apie NMA specialistus, tai tarnybinį patikrinimą turi atlikti NMA direktorius“, – sako ministras.

„Jeigu jis pats yra (specialusis liudytojas – DELFI), tada taip. Bet kai buvo pirmas signalas, man skambino FNTT vadovas ir pasakė, kad informuos asmeniškai apie bylos eigą. Aš nežinau, ar tas atsiųstas raštas jau yra ta informacija. Nėra parašyta, ar keičiasi direktoriaus statusas, ar nesikeičia, ar lieka specialiuoju liudytoju, ar jau jam kažkokie inkriminuojami įtarimai“, – svarstė B. Markauskas.

Pasak politiko, kartais specialaus liudytojo statusas gali būti pakeičiamas į liudytojo, nebūtinai įtariamojo.

Bronius Markauskas. BNS nuotr.

B. Markauskas sako klausęs FNTT direktoriaus Kęstučio Jucevičiaus, ką jam daryti – nušalinti E. Bėrontą ar paprašyti nusišalinti, bet esą direktorius pažadėjo patarti ir informuoti. Tačiau tiksliau atsakyti į klausimą jis paprašė Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento direktoriaus Audriaus Burlėgos.

Pastarasis DELFI sakė, kad specialaus liudytojo statusas, jo galva, nepakankama priežastis nušalinti NMA vadovo. „Tame rašte jokios naujos informacijos išskyrus tai, kas buvo skelbiama viešai, ir ką pats direktorius ministrą informavo, nepateikta“, – teigia A. Burlėga.

„Šiai dienai priimti sprendimą – ar pradėti tarnybinį tyrimą, ar jį nušalinti – teisinio pagrindo neturime“, – sako Teisės departamento direktorius.

„Jokios informacijos, išskyrus, kad padarytos kratos ir kad žmonės apklausti kaip specialieji liudytojai, nėra. Net įtarimai nepareikšti“, – tęsė A. Burlėga, pridurdamas, kad tikriausiai prašys FNTT susipažinti su bylos medžiaga.

„Jei matysime, kad direktoriaus veiksmuose galima įžvelgti tarnybinio nusižengimo požymių, tada pradėsime tyrimą“, – reziumavo pašnekovas.

A. Burgėla taip pat teigia neįžvelgiantis jokių bėdų dėl NMA ir „Biržų žemtiekimo“ pasirašytos duomenų teikimo sutarties. „Aš kol kas šiose sutartyse pažeidimų nematau“, – sakė teisininkas.

Atlieka didžiulį tyrimą

FNTT atlieka didžiulį tyrimą dėl bandymo pasisavinti europinę ir Lietuvos biudžeto paramą. Turimais duomenimis, į grupę susibūrę asmenys vykdė nusikalstamą veiką ir naudojo Baltijos šalyse registruotas įmones: „Italtools“, „Loritex“, „PGD“, „P-System“, „Žagarės inžinerija“, „Rorio statyba“, „Rovaltra“, „Biržų žemtiekimas“, „SV technika“.

Žiniasklaidos dėmesio labiausiai sulaukė įmonė „Biržų žemtiekimas“, kuriai vadovauja buvęs NMA vadovas S. Silickas ir kuri iš dalies priklauso Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio pavaduotojui, Seimo nariui V. Rinkevičiui.

S. Silickas, DELFI duomenimis, byloje yra specialusis liudytojas.

„Registrų centro“ duomenimis, „Biržų žemtiekimas“ priklauso 22 akcininkams, tarp jų yra V. Rinkevičius, jo žmona Birutė Rinkevičienė, sūnus Robertas Rinkevičius, pats S. Silickas, bet liūto dalis priklauso bendrovei „Intechim“.

V. Rinkevičius, kuris vos netapo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku, taip pat iki pernai lapkričio, jos paties teigimu, ėjo valdybos pirmininko pareigas. Politikas 1992-2000 m. pats buvo „Biržų žemtiekimo“ direktorius, tuomet dvi kadencijas dirbo Seime, o 2008 m. sugrįžo į įmonės generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko pareigas.

„Intechim“ akcininkas – dar viena įmonė „Agroterra“, kuri priklauso Domui Mikalauskui ir Donatui Vainai.

Turimais duomenimis, pasisavinti paramos pinigus padėjo ir pačios Nacionalinės mokėjimo agentūros bei Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai, kurie dokumentuose galimai fiksavo melagingą informaciją.

Aiškėja, kad dalies įsigyjamos įrangos kainos galėjo būti dirbtinai pakeltos, klastojant tikrąjį gamintoją, dalis įrangos net nepirkta, nors kontrolės institucijoms buvo demonstruojama neveikianti arba įmonėms nepriklausanti technika, klastoti dokumentai, organizuoti fiktyvūs viešieji konkursai, paramos lėšos legalizuotos finansuojant kitus projektus, perkant transportą ir nekilnojamąjį turtą asmeniniam naudojimui. Dalis lėšų buvo išgryninta.

Galimai taikyta tokia schema: pavyzdžiui, įmonė turi sumontuoti vaisių ir daržovių surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo cechą, ji deklaruoja įsigyjanti įvairios rūšies įrangą, bet tik ant popieriaus. Tuomet palankūs Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai popieriuje nurodo, kad įranga įsigyta ir sumontuota, nors jos iš tiesų nėra.

Be to, neoficialiais duomenimis, „Biržų žemtiekimo“ direktorius ir akcininkas, buvęs NMA vadovas S. Silickas galėjo naudotis savo pažintimis Nacionalinėje mokėjimo agentūroje ir Žemės ūkio ministerijoje bei daryti įtaką Europos Sąjungos paramos lėšų skirstymui ūkininkams – norėta, kad parama atitektų tiems, kurie žemės ūkio techniką perka iš „Biržų žemtiekimo“.

Nusikalstamai veikai galimai pasitelktos įmonės ir jų akcininkai:

1. Latvijoje registruota „Italtools“: jos veikla buvo nutraukta 2014 m. Iki tol įmonė priklausė Latvijos piliečiui Andrejui Saltupsui. Nuo 2006 iki 2008 m. vienintelė šios įmonės akcininkė buvo Jungtinėje Karalystėje registruota įmonė „Bon Impex LLP“.

2. Latvijoje registruota „Loritex“: vis dar veikianti įmonė, kurios vienintelis akcininkas iki 2015 m. buvo Latvijos pilietis Danaldas Kokinsas. Nuo 2015 m. vienintelis akcininkas yra Baltarusijos pilietė Viktorija Lohinava.

3. Latvijoje registruota „PGD“: veikla nutraukta 2015 m., nuo 2012 m. iki veiklos nutraukimo įmonė priklausė jau minėtam Latvijos piliečiui Danaldui Kokinsui. Prieš jį akcininkas buvo „Gold Finances Groupe“ (paskui persivadino). Pastarosios savininkė nuo 2009 m. buvo Estijoje registruota „Goldcapital“, kuri savo ruožtu priklausė Latvijos įmonei „Baltic Amber“ ir Estijos įmonei „Reussite Finances“.

4. Estijoje registruota „P-System“: vienintelis šios įmonės akcininkas yra jau minėtas Latvijos pilietis Andrejus Saltupsas. Ji įkurta 2008 m. sausį kitos įmonės „Larssex International“ ir balandį perduota Andrejui Saltupsui.

5. Lietuvoje registruota „Žagarės inžinerija“: įmonė priklauso Daumantui Kraujaliui. Jis byloje yra įtariamasis.

6. Lietuvoje registruota „Rorio statyba“: įmonė priklauso Arnoldui Pivorui. Jis yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Ukmergės tarybos nario Romo Pivoro sūnus. R. Pivoras taip pat dirba valstiečių Seimo nario Juozo Varžgalio padėjėju-sekretoriumi.

7. Lietuvoje registruota „Rovaltra“, kurios akcininkas Romualdas Trainaitis.

8. Lietuvoje registruotas „Biržų žemtiekimas“: akcininkai – Saulius Silickas, Robertas Rinkevičius, Viktoras Rinkevičius, Birutė Rinkevičienė, Miglė Veitienė, Rasa Lisauskaitė, Gražvydas Lisauskas, Palmyra Viederienė, Stasė Viduolienė, Elmina Baguškienė, Felicija Černytė, Jonas Fergizas, Saulius Povilonis, Kęstutis Viederis, Valerija Bėčienė, Zita Godliauskienė, Gražutė Kėželienė, Pranas Klezys, Dalė Medvedevienė, Janina Triabienė bei įmonės „Intechim“ ir „Biržų žemtiekimas“ (pati įmonė gali turėti savo akcijų). „Intechim“ priklauso įmonei „Agroterra“, o ši priklauso Domui Mikalauskui ir Donatai Vainai.

9. Lietuvoje registruota „SV technika“: akcininkai – Mindaugas Urmonas, Vygandas Dičmonas ir „MVA Grupė“. Pastarosios steigėjai yra tie patys du asmenys. Kas įdomu, kad iki 2017 m. sausio 10 dienos šioje įmonėje akcijų turėjo ir gerai žinomas Lietuvos verslininkas Vilius Kaikaris bei jo įmonė „Šiaurės vilkas“.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...