captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip miestų herbams pasirenkami gyvūnai?

Gyvūnai žmones lydi visuose gyvenimo etapuose. Jei ne tikri, tai simboliniai: horoskopo ženklai, miestų ir šalies herbai bei simboliai. Kuo turi pasižymėti gyvūnas, kad būtų įamžintas herbe, automobilio, sporto komandos ar miestelio vėliavoje?
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Gyvūnai žmogaus buvo vaizduojami olose pirmykštės bendruomenės laikais – gyvūnai kaip totemai, kaip pragyvenimo šaltinis, kartu ir išlikimo simbolis. Herbai, kaip atpažinimo ženklai, atsirado karo žygiuose. Taip atsirado ir heraldika“, – pasakoja heraldikos ekspertas, dailininkas Arvydas Každailis, ne vieno herbo kūrėjas ir bendraautorius.

Pasak dailininko, pirmiausiai įvairūs ženklai pasirodė ant skydų, vėliau vėliavose, kurios greičiausiai kilo iš vielukų, kurie buvo nešami ant iečių kaip atpažinimo ženklas. Tada susiformavo pagrindiniai heraldikos principai, iš kurių esminis – greitas atpažinimas.

Lietuvos miestų ir miestelių herbus labai dažnai puošia į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti plėšrūnai, fantastiniai ir naminiai gyvūnai.

„Vienas populiariausių heraldikos simbolių yra gyvūnija, ypač liūtas, kuris šiuo metu yra ne vienos Europos valstybės herbe. Liūtas Pietų Europoje yra galybės, valdžios, karaliaus simbolis, todėl jis po truputį tapo valstybės herbu“, – aiškina heraldikos ekspertas.

A. Každailio teigimu, Šiaurės Europoje labiau dominuoja girių karalius lokys. Tai atsispindi Telšių apskrities herbe. Heraldikoje populiariausias paukštis – erelis.

Rietavas pasirinko liūtą su kalaviju dantyse, Žemaičių Naumiesčio variantas – karališkas plėšrūnas, dantyse įsikandęs raudoną titnaginį pistoletą. Valkininkams atstovauja šėlstantis liūtas.

„Šie herbai žymi ypatingą LDK laikotarpį. Tai vieni vėliausių istorinių herbų, kurie žymi susirūpinimą valstybės likimu, kai po kelerių metų valstybė buvo pasidalyta galingųjų Europos valstybių. Tokiu būdu visuomenė tarsi kviečiama apginti ginklu savo nepriklausomybę“, – Rietavo ir Žemaičių Naumiesčio herbus aiškina A. Každailis.

Ne kiekvienas norintis gali priskirti sau liūto, erelio ar meškos simbolį. Seniau tokią privilegiją suteikdavo karaliai, šiandien – Heraldikos komisija ir prezidentas.

Heraldika – šimtametes tradicijas, taisykles, pavadinimus turintis mokslas. Svarbi kiekviena detalė. Herbo atsiradimas gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.

„Atsižvelgiama pirmiausiai į tai, ką reiškia miestelio ar gyvenvietės pavadinimas, kokios yra legendos, ypatinga gyvūnija, augmenija, kokios ypatingos rūšys. Vertinami šie dalykai ir atrandama, kas svarbiausia“, – apie atrankos procesą pasakoja heraldikos ekspertas.

Kalbėdamas apie Lietuvos herbą, A. Každailis akcentuoja, kad jis yra asimetriškas, o figūra yra su įvairiais priedais, pavyzdžiui, kalaviju. Herbas yra ypatingas tuo, kad jo figūra joja į dešinę. Dešinė heraldikoje, pasak eksperto, yra ne toje pačioje pusėje, kaip žiūrint į paveikslą.

„Herbas yra kaip asmuo – jis turi dešinę ir kairę. Todėl Lietuvos herbo Vytis joja teisingai į heraldišką dešinę“, – sako dailininkas A. Každailis.

Plačiau apie herbus ir juose vaizduojamus gyvūnus – laidos „Mūsų gyvūnai“ reportaže.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close