captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apie šimtmečio minėjimo programą kalbėti nėra su kuo

Šią savaitę minėjome 99-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines, vadinasi, kitąmet – šimtasis gimtadienis. Socialdemokratų vyriausybė šimtmečio minėjimo programą buvo patvirtinusi 2015 m. Užmojai ambicingi – daugiau kaip šimtas pilietinių akcijų ir renginių, dešimtys naujų ir restauruotų paminklų, statinių bei atminimo lentų ir net aukštesnis pilietiškumo indeksas. Dabar jau visiškai aišku, kad nepavyks visko įgyvendinti. Na, pavyzdžiui, baigti statyti daugiafunkcį kompleksą Vilniuje, Šeškinėje, arba sutvarkyti Vasario 16-osios akto signatarų gimtinių, arba pastatyti paminklą Antanui Smetonai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Vardyti galima ilgai. Nepavyks ir todėl, kad, vos pradėję dirbti, nauji kultūros formuotojai pareiškė, kad programa nevykusi. Iki ypatingos datos liko mažiau nei metai, o atsakomybė už šimtmečio minėjimą mėtoma it karšta bulvė. Šiandien niekas, nei Kultūros ministerija, nei vyriausybės paskirta koordinatorė taip ir nesugebėjo atsakyti į klausimą, kokia bus minėjimo programa.

Bent jau Lietuvoje. Kaip pasauliui pranešime apie savo jubiliejų, net nedrąsu buvo klausti. Šimtmečiui skirtame interneto puslapyje tebėra tik buvusios vyriausybės patvirtinta, bet jau išbrokuota minėjimo programa.

Ketvirtadienį džiaugsmingai atšventėme 99-ąsias valstybės atkūrimo metines. Laikrodis jau skaičiuoja dienas, likusias iki nepriklausomos Lietuvos atkūrimo šimtmečio, bet apie būsimas iškilmes žinome dar mažiau negu prieš metus. Vos pradėję dirbti valdantieji suskubo pareikšti, kad ankstesnės vyriausybės parengtame valstybės šimtmečio minėjimo plane per daug rekonstrukcijų ir nepakankamai vizijos.

„Kažkas sumesta, sumesta ir užrašyta. Milijonas gyventojų.[...] Turime įtraukti visus iki vieno. [...] Įvairių dalykų pritempimas prieš šimtmetį nėra teisingas. [...] Galvodamas apie šimtmečio programą, galvojau apie didžiulis koncertus visoje Lietuvoje. Turime puikių atlikėjų, jie tikrai juos padovanotų, jei nežiūrėtume į tai valdiškai“, – sakė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Jam antrino ir kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson: „Tik keletas projektų atliepia lūkesčius arba tuos tikslus, kurie yra nukreipti būtent sutelkti visuomenę švęsti tą sunkiai iškovotą laisvę. [...] Mano supratimu, labai ydinga infrastruktūrinius projektus klijuoti prie istorinių datų pažymėjimų.“

Žinoma, su jais nesutiko buvęs Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programos įgyvendinimo grupės vadovas Rimantas Vaitkus, kurio nuomone, pasikartojo jau įprasta situacija – atėjusi nauja valdžia nori viską pakeisti: „Laikas tiksi. Iš tikrųjų manyčiau, kad dabar kažkas turėtų imtis lyderystės ir tą programą įgyvendinti ar tokią pačią, ar šiek tiek pakeistą. Tikrai nėra viskas ten labai blogai.“

Sukritikuotą buvusios vyriausybės parengtą programą turinčio pakeisti naujojo šimtmečio minėjimo plano detalių valdantieji neatskleidžia. Tik kad to plano, atrodo, ligi šiol nėra.

„Tikrai neturime tokių konkrečių veiklų. Na, visi žinome, tarkim, Dainų šventę, ji vyks. Tikrai tų veiklų, kurios jau veikia, mes nestabdome, nebraukiame, jos tikrai įsigyvendins. Mes stengiamės surinkti visą informaciją, suinventorizuoti viską. Pirmas darbas buvo susirinkti stiprią komandą, kuri dirbtų su šimtmečiu, ir grąžinti lyderystę į vyriausybę turint lyderį, kuris prisiimtų atsakomybę“, – komentavo ministro pirmininko patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Unė Kaunaitė.

Būtent atsakingos lyderystės kol kas ir nematyti. Aršiai buvusios vyriausybės šimtmečio programą kritikavusios kultūros ministrės patarėjai LRT žurnalistams žadėjo L. Ruokytės-Jonsson darbotvarkėje rasti kelias minutes, kad ji bent šį tą papasakotų apie naują programą, bet po pusdienio persigalvojo – pranešė, kad kalbėti derėtų vyriausybės paskirtai Valstybės atkūrimo šimtmečio programos koordinatorei Neringai Vaisbrodei. Ji kalbėti sutiko, tačiau netrukus ministro pirmininko komanda informavo, kad koordinatorė dirba tik nuo pirmadienio, todėl galiausiai kalbėjo viena iš premjero patarėjų.

„Tikrai vyriausybė prisiima atsakomybę vykdyti šimtmečio programą ir užtikrinti, kad pagrindinės veiklos vyktų. Bet, be abejo, visos ministerijos prisiima atsakomybę, kad jos įvykdytų savo numatytas veiklas“, – U. Kaunaitė.

Tokią situaciją kritiškai vertina istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas: „Valstybėje trūksta politinės valios – keičiasi partijos, politinės jėgos, matyt, konkuruoja, kas ką aplenks ar neaplenks – lieka toks surašymas – pageidavimų koncertas.“

Anot Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojo buvusio Lietuvos ambasadoriaus prie UNESCO Arūno Gelūno, Lietuvos šimtmetį būtų galima paminėti savotiškais šalies regionų metais: „Atsižvelgiant, atsigręžiant į kiekvieną regioną specifiškai su jam būdingais turtais, kad tais metais bent jau pajustume vienybę. Iš tikrųjų [reikėtų] nusigręžti nuo tokių didingų, simbolinių, paprastam žmogui šiek tiek mažiau suprantamų vizijų ir projektų, bet tiesiog atsigręžti į paprastą Lietuvos žmogų, kurio kitąsyk ribotos galimybės. Reikėtų dėti pastangas, kad jis pasijustų, minint šimtmetį, Lietuvos piliečiu.“

Šimtmečiui buvo sukurtas logotipas, kurį visi gali naudoti nemokamai. Buvusiai vyriausybei taip pat siūlyta ir 2018 m. Vilniuje surengti Europos kino apdovanojimus, kuriuos transliuoja pusšimtis valstybių, ir taip garsinti Lietuvos vardą bei sukaktį. Šių iniciatyvų autoriai perspėja, kad laiko iki valstybės atkūrimo jubiliejaus kritiškai mažai, o vis dar neatsakyta net į pačius svarbiausius klausimus.

„Klausimas yra – ką mes norime pasakyti ir padaryti? Ar norime skatinti, kad lietuviai, gyventojai pajaustų daugiau „vienybės“ ar „bendruomeniškumo“ ir kitų žodžių, kuriuos turbūt dažnai naudoja politikai? Ar norime, kad pasaulis į mus atkreiptų dėmesį, kad mes esam tokie, tiek metų laisvi? – svarsto reklamos agentūros „New“ įkūrėjas ir vadovas Tomas Ramanauskas. – Dar vienas dalykas, kuris atrodo lyg tokių projektų simptomas, diktuojamas kažkoks grandioziškumas. Kadangi norima labai daug visko aprėpti, prikuriama milijonas siauriausių, mažiausių veiksmų veiksmyčių, kurie galiausiai turbūt į vieną sunkiai gali sulipti.“

Pasak prodiuserio Rolando Skaisgirio, naujų idėjų stokojama: „Vienareikšmiškai galiu pasakyti – naujų idėjų tiek daug čia nėra ir nelabai kas jų atneš šiai vyriausybei. Kitas dalykas – liko metai. Tai įgyvendinti iš tikrųjų be galo yra sunku.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...