captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ministrė: Gedimino kalne padėtis stabilizuota, bet nuošliaužų dar gali būti

Situaciją dėl pasikartojančių nuošliaužų Gedimino kalne Vilniuje specialistams pavyko stabilizuoti, tačiau nuošliaužų prasidėjus pavasariui dar gali būti, neatmeta kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Ministrė žurnalistams teigė, kad kalnas šiuo metu dar tvarkomas, stiprinant jį įtvirtinti du rostverkai, įrengti kalno vibraciją matuojantys detektoriai.

„Visos pagrindinės grėsmės yra pašalintos. Atšilus orui, taip, bus dar šiek tiek nuošliaužų, bet situacija yra valdoma, stebima, kontroliuojama. Vyksta darbai, projektas parengtas ir bus vykdomas pagal kiekvieną suplanuotą žingsnį“, – penktadienį sakė ji.

Anot L. Ruokytės-Jonsson, Kultūros ir Aplinkos ministerijos sudarė už kalno tvarkymą atsakingą darbo grupę, joje yra ir miesto atstovas, tad jie yra detaliai informuojami apie planus.

Anksčiau svarstyta, kad Gedimino kalno tvarkymas galėtų būti perduotas Aplinkos ministerijai. L. Ruokytė-Jansson aiškino, kad dėl to kol kas dar neapsispręsta.

Už kalną šiuo metu atsakingas Lietuvos nacionalinis muziejus. Jo vadovė Birutė Kulnytė ne kartą kritikuota miesto valdžios dėl nepateikiamos informacijos miestiečiams ir turistams.

Ministrė sako muziejaus vadovės atsakomybės čia neįžvelgianti ir džiaugėsi, kad komunikaciją pavyko pagerinti.

„Vadovei teko labai sunki našta rūpintis Gedimino kalnu, nors tos patirties, tokios, kokios reikia tvarkant tokias problemas, niekas neturi iš muziejų. Galbūt tikrai pakritikuočiau komunikacinę pusę, nes tikrai per mažai buvo komunikuota apie tvarkybos darbus, o jie visada vyko. Tai buvo šioks toks nesusišnekėjimas, visuomenės neinformavimas. Aš manau, kad sutvarkius tą komunikacinę pusę, kas, akivaizdu, jau ir susitvarkė, pradėjo muziejus komunikuoti ir žiniasklaidai, ir visuomenei apie vykdomus darbus, tai aš manau, kad tos problemos lyg ir išsispręs“, – sakė ministerijos vadovė.

Gedimino kalno būkle ypač susirūpinta po pernai vasarį ir spalį įvykusių didelių nuošliaužų. Kultūros ministerijos duomenimis, visiems numatytiems Gedimino kalno tvarkybos darbams pernai skirta 300 tūkst. eurų, o šiemet planuojama skirti dar per 800 tūkst. eurų.

Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsiranda periodiškai. Tam įtakos turi ir vibracija dėl intensyvaus eismo T. Vrublevskio bei Arsenalo gatvėmis, keltuvo įrengimas, didelės statybos prie kalno nukasant šlaitų dalį. Šie veiksniai paskatino įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...