captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Švedas: paminklas J. Basanavičiui neišgelbės mūsų globaliame pasaulyje

Ruošiantis valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui, VU Istorijos fakulteto docentas dr. Aurimas Švedas siūlo surengti forumą, kuriame dalyvautų visuomenės atstovai, siūlantys originalias idėjas švęsti valstybės šimtmetį. Trečiadienio vakarą projekto „Lietuva3“ penktosios diskusijos „Valstybinės šventės: ar (ne)mokame švęsti?“ dalyviai teigė, kad minėjimo renginiai turėtų būti sutelkti į visuomenę ir jos pačios pasiūlyti, taip pat derėtų atsisakyti institucijų primestų pasiūlymų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kaip teigia VU Istorijos fakulteto doc. dr. A. Švedas, kuomet kalbame apie valstybinių švenčių lygmenį, tris Valstybės gimtadienius (vasario 16-ąją, kovo 11-ąją ir liepos 6-ąją), šios trys dienos yra Lietuvos valstybės ir istorijos viršūnės. Tokių švenčių šventimas yra prasmės paieškos, atsakant į patį svarbiausią klausimą – ką, kodėl ir kaip mes prisimename.

Šventės – ne tik identiteto paieškos. Pasak buvusio kultūros ministro Arūno Gelūno, šventės išplėšia mus iš kasdienybės, iš rutinos, sužadina atmintį. „Šiek tiek skiriasi šventės jausmas, kai esi viešas asmuo, ir kai nesi viešas asmuo. Rengdamasis kalbėti, tu giliau apmąstai šventės prasmę – kaip įtikinti save ir kitus, kad tai išties išskirtinis renginys. Jei kalbi, tu turi pasakyti kažką tokio, kas sustiprintų šventės pojūtį ir prasmę. Tu neturi tapti tuo šventės komponentu, kuris nuviltų ir taptų šventės beprasmybe“, – teigia A. Gelūnas.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad vienas svarbiausių idealios valstybinės šventės akcentų – bendruomeniškumas. „Man atrodo, kad pabuvimas su kitu žmogumi, kaimynu, yra vienas esminių šventės elementų“, – teigia rašytoja, jaunųjų profesionalų programos (JPP) „Kurk Lietuvai“ alumnė Unė Kaunaitė. Pasak jos, tauta pati formuoja, kokios šventės yra. Tačiau tai, kaip mes švenčiame, formuoja mus kaip tautą. Dažniausiai atsimename tas šventes, kurios leidžia iš pasyvaus stebėtojo tapti aktyviu. Tai yra stipriausia šventimo forma.  

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis – globali šventė

Kalbant apie artėjančio Lietuvos šimtmečio išgryninimo idėją, vienybė ir atsigręžimas į žmogų tampa kertiniais elementais. Buvęs kultūros ministras A. Gelūnas pabrėžia, kad svarbiausia – komunikuoti, būti atviram toms idėjoms, kurios ateina ne vien tik iš institucijų. Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, U. Kaunaitės teigimu, svarbiausia suburti stiprią komandą ir įtraukti jaunimą: „Labiausiai kalbame apie jaunimo ir bendruomenės įtraukimą.“

Diskusijoje iškelta idėja kviesti kelti idėjas aktyvius visuomenės atstovus. „Intelektualai, kultūros žmonės, verslo žmonės turėtų parodyti drąsą. Reikia forumo, kurį inicijuotų žmonės, kurie nėra valdžioje. Pilietinių iniciatyvų bankas yra vienas geriausių. Visuomet būtina galvoti apie prasmę ir išliekamąją vertę. Paminklas J. Basanavičiui mūsų neišgelbės globaliame pasaulyje. Mus išgelbės kūrybiškas reagavimas į šiuolaikinio pasaulio mums siūlomus įvairiausius išbandymus“, – teigia A. Švedas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...