captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos Nepriklausomybės Aktas: J. Basanavičius paslėpė taip gerai, kad neberado pats

Iki Valstybės nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio lieka vieneri metai. Verslininko Dariaus Mockaus valdomas koncernas „MG Baltic“ pasiūlė milijoną eurų už surastą Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą. Kaip pasakoja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektorius Andrius Grodis, šio dokumento originalas paskutinį kartą matytas tada, kai buvo pasirašytas.  
commons.wikimedia.org nuotr.
commons.wikimedia.org nuotr.

„Saugumo sumetimais, kadangi Aktas buvo pasirašytas sudėtingomis sąlygomis, buvo parengti 2 dokumentai. Vienas – tas, kuris yra tikrasis, vadinamas originalas, kuris po to buvo atiduotas Jonui Basanavičiui saugoti, o antrasis – kaip įprasta istoriografijoje vadinti – originalo dublikatas.  Jis buvo parengtas iš prastesnio popieriaus ir pateko į Lietuvos Valstybės Tarybos bylas“, – pasakoja A. Grodis.

Tikrojo originalo po pasirašymo, pasak istoriko, niekas ir nematė, nes buvo sudėtinga situacija – vokiečiai norėjo išvaikyti Tarybą, o ir Vasario 16-osios aktas jiems buvo nenaudingas – jiems buvo naudingas Gruodžio 11-osios aktas. 

„Populiariausia versija – kad J. Basanavičius Akto originalą paslėpė ir, pagal žymaus mūsų diplomato P. Klimo atsiminimus, pamiršo, kur jį paslėpė. Versija, kuri ilgą laiką [eskaluota] po nepriklausomybės atkūrimo – kad jis su J. Basanavičiaus bibliotekos knygomis pateko į Mokslų akademiją. Buvo bandoma ieškoti ir vis dėlto to originalo nerasta“, – aiškina istorikas. 

Apie originalo dublikatą iki 1928 m. taip pat nebuvo žinoma ir juo susirūpinta tik švenčiant 10 metų nepriklausomybės jubiliejų. Būtent tuomet jis buvo pateiktas visuomenei. 

„Ką mes matome visuose proginiuose leidiniuose – tai yra originalo dublikato faksimilė“, – pabrėžia VU Istorijos fakulteto lektorius. 

Kaip jis pasakoja, ilgą laiką buvo manoma, kad dublikatas laikomas Prezidento kanceliarijos archyve ir Prezidento kanceliarijos vadovas, 1940-aisiais bėgdamas nuo okupacijos, jį išvežė pas savo brolį, kuris buvo knygnešys. 

Kita, istoriko žodžiais, mažiau patikrinta versija – kad sovietinės okupacijos režimas peržiūrinėjo archyvus ir akto dublikatą 1940–1941 m. išsivežė į Rusiją. 

Pasak A. Grodžio, didelė tikimybė, kad originalas galėtų būti nesutrūnijęs, nes buvo iš geresnės kokybės popieriaus ir J. Basanavičius turėjo apdairiai dokumentą paslėpti. O kalbant apie originalo kopiją, jei tikėtume versija apie kanclerio brolį, dokumentas greičiausiai nėra išlikęs, nes jis turėjo būti paslėptas name, kuris sugriautas dar 8-ojo dešimtmečio pradžioje.

Plačiau apie Lietuvos Nepriklausomybės Akto paieškas – įraše.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close