captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vaikus ginantis įstatymas: kiek ir iš kur jam gauti pinigų – kol kas neaišku

Nors Seimas šią savaitę priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus, kiek reikia lėšų jiems įgyvendinti, kol kas nepaskaičiuota. Taip pat neaišku, iš kur reikiamus pinigus būtų galima paimti. „Jei įstatymui vykdyti nebus skirta pinigų, jis liks tik gražių lozungų rinkiniu“, – įspėja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Algirdas Sysas. Parlamentarės Rimantė Šalaševičiūtė ir Dovilė Šakalienė įsitikinusios, kad pinigų įstatymo pataisoms įgyvendinti reikėtų ieškoti savivaldybėse.

Šiuo metu, pasak „valstiečių“ frakcijos narės D. Šakalienės, vyriausybė skaičiuoja, kiek reikės lėšų visai vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai. Ji įsitikinusi, kad pagalbos reikėtų kreiptis ir į Lietuvos mokslo tarybą, kad ji padėtų apskaičiuoti, kokią įtaką smurtas prieš vaikus ir smurtas šeimose daro šalies bendrojo vartojimo produktui.

„Po tokių apskaičiavimų būtų galima kreiptis į vyriausybę ir Finansų ministeriją, kiek lėšų mums iš tikrųjų reikia. Kol kas Lietuvoje nežinoma, kokie nuostoliai patiriami dėl smurto“, – teigė D. Šakalienė.

Buvusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė socialdemokratė R. Šalaševičiūtė aiškino, kad praėjusiais metais visos šalies savivaldybės iš lėšų, skirtų socialinėms išmokoms, sutaupė daugiau nei 140 mln. eurų, todėl šiuos pinigus galima būtų panaudoti, įgyvendinant įstatymo pataisas.

Skausmingai stinga psichologų

Kalbėdama apie tai, kas trukdo užtikrinti smurto prevenciją prieš vaikus ir šeimose, D. Šakalienė pirmiausia atkreipė dėmesį, kad ypač provincijoje stinga kvalifikuotų psichologų. Šiuo metu dirbantys psichologai sugeba patenkinti tik dešimt procentų visų poreikių.

„Psichologai nenori važiuoti dirbti į provinciją, nes ten jiems mokami labai maži atlyginimai. Todėl tam, kad jie būtų suinteresuoti darbu provincijoje, privalome pagaliau priimti jau ne vienerius metus įstrigusį Psichologų įstatymą, paskatinti juos išvykti iš didmiesčių į provinciją ir geromis gyvenimo sąlygomis, ir oriais atlyginimais“, – kalbėjo D. Šakalienė.

Paklausta, ar realu įgyvendinti tokius kardinalius pokyčius greitu laiku, ji atsakė: „Ką reiškia – realu? Mes privalome tai padaryti ir padarysime!“

Komiteto vadovas optimizmu netrykšta

D. Šakalienės kolega Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijoje, Seimo Finansų ir biudžeto komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas kalbėjo atsargiau: „Kiek reikės lėšų vaiko teisių apsaugos pertvarkai įgyvendinti, Finansų ministerija dar tik pradėjo skaičiuoti. Mes komitete to dar net nesvarstėme ir nežinome, koks galėtų būti šių poreikių biudžetas ir per kokį laiką jis pasiskirstytų.“

Komiteto vadovas teigė manąs, kad reikėtų peržiūrėti savivaldybėms skiriamų lėšų socialinei paramai paskirstymą ir panaudojimą.

S. Jakeliūnas šiuo klausimu pritarė kolegėms R. Šalaševičiūtei ir D. Šakalienei, kad didžiosios dalies lėšų, skiriamų socialinėms reikmėms, savivaldybės neišnaudoja arba panaudoja ne pagal paskirtį. Todėl jas galima būtų panaudoti Vaiko teisių pagrindų įstatyme numatytiems poreikiams patenkinti.

Ar tam lėšų bus numatyta kitų metų biudžete, pasak S. Jakeliūno, priklausys nuo vyriausybės.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas socialdemokratas A. Sysas atkreipė dėmesį, kad, kalbant apie vaiko teisių apsaugos pertvarkos įgyvendinimą, reikėtų įvertinti ir tai, kas numatyta naujame socialiniame modelyje ir kokias įstatymų pataisas siūlo prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Juk siūloma, kad atsirastų ir nauja vaikų globėjų rūšis, ir kad savivaldybėse būtų įsteigtos mobilios socialinių darbuotojų komandos, o kiek visa tai kainuos, deja, dar nežinome. Todėl, jeigu įstatymams įgyvendinti nebus skirta pinigų, tai jie liks tik gražių lozungų rinkiniu“, – teigė A. Sysas.

Buvusi kontrolierė – prieš centralizaciją

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ne kartą yra sakęs, kad reikėtų centralizuoti visą vaiko teisių apsaugą. Taip pat kalbėta, kad šešiasdešimtyje savivaldybių veikiantys vaiko teisių apsaugos skyriai taptų pavaldūs Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (VVTAĮT). Tokia reforma irgi pareikalautų papildomų išlaidų.

Buvusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė, Seimo narė R. Šalaševičiūtė įsitikinusi, kad tai būtų klaida. Jos manymu, vaiko teisių apsaugos skyriai ir ateityje turėtų veikti kaip savivaldybių padaliniai, nes pastarosios jiems suteikia galimybes turėti patalpas, transportą ir kitas darbo priemones. VVTAĮT galėtų tuos skyrius kontroliuoti.

„Jei visa vaiko teisių apsaugos sistema bus centralizuojama, tam irgi prireiks papildomų lėšų ir vaiko teisių apsaugos skyriams išlaikyti, ir jų darbuotojų algoms“, – pastebėjo R. Šalaševičiūtė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad seniūnijose skausmingai trūksta socialinių darbuotojų. Nuo šių metų sausio mėnesio buvo papildomai įsteigta trys šimtai naujų socialinių darbuotojų etatų, o seniūnijų visoje Lietuvoje yra šeši šimtai.

„Be to, seniai kalbu apie tai, kad kiekvienas vaiko teisių apsaugos skyrius turi turėti savo teisininką. Etatai teisininkams buvo įsteigti, bet jie atiteko didiesiems miestams, o juk daugiausia problemų – provincijoje“, – apgailestavo R. Šalaševičiūtė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...