captcha

Jūsų klausimas priimtas

Programos „Vaikystė be smurto“ vadovė: nėra tikslo sugalvoti kuo daugiau bausmių tėvams

Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisų tikslas – stiprinti psichologinę ir socialinę šeimų gerovę, sako programos „Vaikystė be smurto“ vadovė Ieva Daniūnaitė. „Nėra tikslo sugalvoti kuo daugiau bausmių ar kažkaip bausti, nes iš tikrųjų didelė dalis tėvų, gavę pagalbą, geba keisti savo elgesį“, – tvirtina „Savaitės“ pašnekovė.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Po motinos sugyventinio nužudyto keturmečio tragedijos Lietuva gali tapti 53-iąja pasaulio šalimi, kurioje bus priimtas įstatymas, draudžiantis smurtą prieš vaikus. Tik įvykus tragedijai Seimo nariai pagaliau sujudo ir kitą savaitę, vasario 14 dieną, apsisprendė rinktis į neeilinę sesiją, kurioje bus svarstomos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos.

Jeigu pagaliau jos būtų priimtos, tai padėtų geriau apginti skriaudžiamus vaikus ir priverstų už tai atsakingas institucijas imtis atsakomybės. Šiuo metu Nevyriausybinių organizacijų koalicija internete renka parašus po peticija „Užtikrinkime saugią vaikystę kiekvienam vaikui“. Pasirašyti dar galima iki pirmadienio, vasario 13 dienos, 12.30 val.

Apie tai – „Savaitės“ pokalbis su viena iš peticijos autorių, programos „Vaikystė be smurto“ vadove I. Daniūnaite.

– Ko jūs siekiate ta peticija?

– Siekiame, kad žmonės turėtų galimybę pareikšti ir pritarti, kad visų rūšių smurtas – fizinis, psichologinis, seksualinis ir nepriežiūra – būtų draudžiamas Lietuvoje, įskaitant ir fizines bausmes, o kiekviena šeima, kuriai reikia pagalbos, galėtų tą pagalbą mūsų valstybėje gauti. Manome, kad yra didelė visuomenės dalis, kuri raštu parašo, kad jie pritaria, ir mano, kad tai nėra tik kelių NVO ar kelių žmonių reikalas. Tai yra visuomenės klausimas.

– Šitas įstatymas strigo dėl to, kad vis nepavyko susitarti dėl smurto sąvokos. Dabar, aš taip suprantu, bent jau taip viešai pranešta, taip sako ir SADM, – yra sutarta. Ar tikrai sutarta?

– Mes manome, kad sutarta, ir taip yra paskelbta. Labai svarbus pasiekimas, kad nebeliko garsiai sakančių žmonių, kad neturi būti draudimo. Kad mušti vaikų negalima – taip sako jau visi. Man atrodo, kad tai didelis pasiekimas. Mūsų šalyje turėtų būti nulinė tolerancija smurtui prieš vaikus.

– Kaip įstatymas apibrėžia smurto prieš vaikus sąvoką?

– Bendras apibrėžimas – tai fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis vaikui ir nepriežiūra, kuri kelia vaikui grėsmę būti sužalotam arba sužaloja vaiką, įskaitant ir garbės ir orumo pažeidimą. Yra išskiriamos keturios rūšys. Tai fizinis smurtas – fizinis poveikis vaiko kūnui, įskaitant ir visas fizines bausmes – tiek silpnesnes, tiek stipresnes. Yra svarbu, kad nebeliktų diskusijos, jog yra švelnios fizinės bausmės ir stiprios. Nėra skirtumo. Visos fizinės bausmės kenkia vaikams ir jos turi būti uždraustos.

Tada yra psichologinis smurtas – toks nuolatinis neigiamas vaiko kritikavimas, nuvertinimas. Kalbame apie nuolatinį vaiko žeminimą. Tada yra seksualinis smurtas, kuris šiuo metu įstatymuose apibrėžtas tiksliausiai. Ir yra nepriežiūra – tai toks nuolatinis bazinių vaiko poreikių netenkinimas, kai vaikas nevalgęs, neturi kur gyventi, nenuvestas pas gydytoją, nors serga, ir pan.

– Ir mokyklos lankymas taip pat įeina?

– Taip.

– Čia neina kalba apie prabangą – kad jis negavo telefono, automobilio ar dar ko nors panašaus?

– Tikrai ne. Kalbama apie bazinius vaiko išgyvenimo klausimus.

– Ar kartu su įstatymu bus išaiškinimai, kaip atpažinti bet kurią smurto rūšį, nes vėl rasis sakančių „aš nemačiau čia smurto“?

– Taip. Labai svarbu, kad mes, kaip visuomenė ir kaip specialistų bendruomenė, sugebėtumėme atpažinti smurtą. Tam ir reikalingi apibrėžimai. Man atrodo, kad mes ilgą laiką ir esame susipainioję – čia yra smurtas ar nėra? Leidžiame sau svarstyti, diskutuoti net specialistų bendruomenėje.

Aiškus įstatymas sumažintų galimybę diskutuoti, būtų parašyta, kas tai yra. Vaiko teisių pagrindų įstatyme bus išaiškinti tie smurto apibrėžimai. Dabar kompromiso būdu rasti paaiškinimai, kurie aiškūs visoms dalyvavusioms pusėms, ir, tikimės, kad visoms visuomenės grupėms. Kartu rengiamos pataisos viso Vaiko teisių pagrindų įstatymo, kuriame numatyta, kad visos tarnybos įsipareigoja atpažinti smurtą.

Atpažinę smurto riziką, turi teikti pagalbą šeimai. Jeigu yra įvykęs smurtas ir yra pavojus vaikui, turi teikti pagalbą vaikui ir organizuoti šeimos įvertinimą ir visokias priemones. Yra numatytas visas darbo su šeima kompleksas. Labai svarbi grandis, kuri turėtų būti sustiprinta nauju įstatymu, – tai situacijos vertinimas. Čia mes matėme, kaip išsiskiria nuomonės. Tarnybos turėtų rimčiau žiūrėti į vaikų pranešimus ir pasakymus, kad prieš juos smurtaujama. Paprastai vaikai sako tiesą apie patirtą smurtą. Ir mums tikrai svarbu išmokti vaikų klausytis ir rimtai žiūrėti į jų pranešimus.

– Ar įstatymas numatys atsakomybę už smurtą prieš vaikus? Ir kokia ji bus?

– Dabar egzistuojantis Baudžiamojo kodekso (BK) paaiškinimas apima tik labai kraštutinius atvejus, kai yra labai rimtas pavojus vaikui ir kyla gyvybės klausimas, bet mums svarbu ne tik BK vadovautis, dirbant su šeimomis. Bus numatytas visas pagalbos, prevencinių priemonių sąrašas. Vienas iš svarbių dalykų – kad visos šeimos, kurios išgyvena kokių nors sunkumų, galėtų gauti pagalbą. Ir čia yra didelis valstybės vaidmuo, skatinant tiek suaugusius, tiek vaikus kreiptis pagalbos, nebijoti.

Dabar vis dar yra tabu eiti pas psichologą, pas gydytoją, kai tau reikia. Bus numatytos specialios priemonės šeimoms, kuriose jau yra rizika, kad bus smurtaujama prieš vaikus, jiems bus teikiama intensyvesnė pagalba. Įvykus smurtui, taip pat bus teikiama pagalba vaikui ir šeimai. Tikslas – stiprinti tokią psichologinę ir socialinę šeimų gerovę. Nėra tikslo sugalvoti kuo daugiau bausmių ar kažkaip bausti, nes iš tikrųjų didelė dalis tėvų, gavę pagalbą, geba keisti savo elgesį.

– Žmonėms reikės už tai mokėti ar jie galės ta pagalba pasinaudoti nemokėdami kažkokių specialių pinigų?

– Tikslas – valstybė turėtų užtikrinti, kad būtų kuo prieinamesnė nemokama pagalba šeimoms ir vaikams.

– O jeigu atsitinka pats blogiausias atvejis, kai vaikas patiria smurtą ir tarnybos priverstos paimti jį iš tų namų. Kur tas vaikas bus gabenamas, kur jis turės gyventi?

– Visa valstybės sistema pertvarkoma, kad tokiam vaikui nereikėtų atsidurti globos namuose, o jis galėtų laikinai pabūti profesionalių globėjų šeimoje. Keletą mėnesių, ne ilgiau, nes vaikams kenkia būti besikeičiančioje aplinkoje ir ilgai bei dažnai. Per tą laiką tėvai gauna galimybę koreguoti savo elgesį.

– Bet tų laikinų globėjų, aš taip suprantu, dabar irgi trūksta?

– Taip, jų kol kas labai nedaug. Tikrai čia valstybei tenka uždavinys skatinti jų atsiradimą, populiarinti vaikų globą.

– Tai ką jūs manote apie Seimą – tikrai pritars? Jūs esate rami, kad vasario 14 dieną prasidėjęs svarstymas baigsis sėkme ir įstatymas bus priimtas?

– Mes labai norėtume, nes, atrodo, kad yra pasiektas ir ekspertų susitarimas, kurie turėjo skirtingas nuomones, ir politikų susitarimas. Būtų tikrai svarbu, kad Seimas šįkart jau duotų žodį saugoti vaikus nuo smurto ir priimtų tokį garbingą sprendimą. Tikrai tikimės, kad bus priimtas tas įstatymas.

 

Matai smurtą – netylėk, skambink 112 – galbūt Tu išgelbėsi vaiko gyvybę! Kiekvienas iš mūsų yra atsakingas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...