captcha

Jūsų klausimas priimtas

Parlamente – noras stiprinti pranešėjų apie korupciją apsaugą

Parlamentarai nusiteikę atgaivinti Seimui dar 2010 metais pateiktą svarstyti Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą arba rašyti naują jo variantą.

Pasak Seimo Antikorupcijos komisijos narės Agnės Bilotaitės, dabar nėra tinkamos apie korupcijos atvejus pranešusių asmenų teisinės apsaugos.

Seimo narių grupė „Už Lietuvą be korupcijos“ nutarė kreiptis į Seimo valdybą, kad būtų sudaryta darbo grupė, kuri parengtų įstatymą, aiškiau reglamentuojantį gyventojų teikiamos informacijos apie galimą korupciją valdymo procesus, žmonių, teikiančių informaciją, apsaugą.

„Kauno tardymo izoliatoriaus istorija rodo, kad atskleidę informaciją apie pažeidimus, žmonės lieka vieni patys“, – šią savaitę komisijos posėdyje teigė A. Bilotaitė. 

Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas taip pat akcentavo Kauno tardymo izoliatoriaus pavyzdžio svarbą, kuriant tokį įstatymą.

„Siūlyčiau neskubėti, palaukti kelias savaites, pažiūrėti, kaip toliau vystysis tos kasdienės situacijos, nes jos yra savotiškas lakmuso popierėlis – tokia mokamoji priemonė, kaip viskas vyksta... (...) Dar grįžti reikia prie gilesnių diskusijų nesiekiat rezultato tik 2018 metais, nes būtų gražu, kad 2017 metų pavasario sesijoje būtų galima pasakyti: turime įstatymą, nes (...) Seimas, kai nori, tikrai gali karštus klausimus svarstyti ir žygiuoti į priekį“, – teigė jis. 

S. Muravjovas taip pat akcentavo „karštųjų“ linijų, kuriomis galima suteikti informaciją apie kyšininkavimą ir kitus korupcijos atvejus, pertvarkos būtinybę. Pasak jo, dabar nėra duomenų, kiek tokiais kanalais gaunama pranešimų, ar jie pasitvirtina bei ar į juos yra tinkamai sureaguojama.

„Karštosios linijos visur veikia, dauguma įstaigų (valstybės ir savivaldybių – BNS) turi jas, bet, mano akimis, ten milžiniška netvarka, turime sunerimti. (...) Gal daugumą tų karštųjų linijų reikia paprasčiausiai panaikinti, nes jos neatlieka savo funkcijų ir kuria nepamatuotus lūkesčius“, – teigė „Transparency International“ atstovas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys bei Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Dainius Gaižauskas siūlo kitą sprendimą – palikti vieną kanalą, kuriuo gyventojai praneštų apie korupcijos apraiškas. 

Pasak jo, tokia linija gyventojai labiau pasitikėtų ir žinotų, kad ji administruojama profesionalai. 

S. Muravjovas BNS teigė nesąs skuboto karštųjų linijų naikinimo šalininkas. 

„Suprantu norą turėti vieną sidabrinę kulką, su kuria galima išspręsti visas esamas problemas, bet siūlyčiau prieš tai atsakyti į klausimą, ar tos linijos padeda įstaigoms, kurias jos turi, spręsti savo skaidrumo ar antikorupcijos iššūkius. Todėl siūlau surinkti daugiau duomenų ir revizuoti jų veikimą“, – teigė „Transparency International“ Lietuvos padalinio vadovas.

Pasak jo, tyrimai rodo, kad ketvirtadalis lietuvių yra nusiteikę pranešti apie galimą piktnaudžiavimą.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...