captcha

Jūsų klausimas priimtas

Po skandalo traukiasi žemės ūkio ministro patarėjas

Po skandalo dėl ryšių su įmone, kuri buvo įtariama Europos sąjungos lėšų grobstymu, fiktyviais sandoriais bei netinkamu pinigų panaudojimu traukiasi Žemės ūkio ministro Broniaus Markausko patarėjas Virginijus Eugenijus Kirsnickas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

DELFI jau rašė, kad V. E. Kirsnickas buvo Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės (ŽRVVG) „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ valdybos narys. Ši organizacija gavo milijoninę Europos sąjungos paramą ir ją dalino privačioms įmonėms, kurios vykdė projektus.

Vėliau Žemės ūkio ministerija atliko 2007–2013 metais atliktų projektų auditą ir nustatė daugybę pažeidimų, jo rezultatai organizacijai yra labai nepalankūs. Iki šiol vyksta teisminiai ginčai tarp ministerijos ir organizacijos dėl iššvaistytų Europos sąjungos lėšų grąžinimo.

B. Markauskas dėl patarėjo pasitraukimo labiausiai kaltino žiniasklaidą. Paklaustas, kodėl negynė savo patarėjo, jeigu šis nepadarė nieko blogo, B. Markauskas teigė, kad apginti, kad ir gero žmogaus, nebuvo įmanoma.

„O ką daryti. Tai Lietuvai ne į gerą, vienareikšmiškai, bet kiek galima kariauti su žiniasklaida. Bet šiuo atveju žiniasklaida negerą darbą padarė. Bet ką padarysi. Pasikalbėjimo būdu buvo piimtas sprendimas, neišversi širdies ir neparodysi. O ką darysi, kiek galima mušti. Ką galėjome, tą darėme, buvo derinta ir su VTEK. Žinant Kirsnicką, jis daug priešų buvo įsigijęs“, – kalbėjo B. Markauskas.

Paklaustas, kodėl negynė savo patarėjo, jeigu jis toks geras, ministras teigė, kad tai niekam neįdomu: „O kaip ginti? Tai niekam neįdomu yra. Niekas neklausė, ar geras, ar blogas žmogus.“

B Markauskas anksčiau teigė, kad dėl patarėjo pasitars su premjeru Sauliumi Skverneliu. Paklaustas, galbūt premjeras paragino priimti sprendimą, ministras teigė, kad ne: „Aš kalbėjau, bet premjeras neparagino. Apsitarėme ir premjeras sako, kad kaip tik skandalas, taip po patarėją. Bet čia ministro reikalas, premjeras į tokius dalykus nesikiša.“

Milijoninę paramą skirstėsi patys sau

DELFI anksčiau skelbė, kad Žemės ūkio ministerijos auditas nustatė, jog „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ turi aštuonis narius, kurie taip pat yra ir valdybos nariai, ir vietos projektų atrankos komiteto nariai. Pažymėtina, kad 50 proc. narių yra iš Drevernos kaimo.

„Yra rizika, kad Klaipėdos rajono ŽRVVG valdymo organų bei vietos projektų atrankos komitete priimami sprendimai gali būti vykdomi neskaidriai“, – rašoma audito išvadoje.

Strategijai įgyvendinti skirta 2,5 milijono litų (724 tūkst. eurų). Audito metu nustatyta, kad 71 proc. paramos lėšų (1,6 mlijono litų, 463 tūkst. eurų) skirta valdybos narių vykdomiems projektams, gyvenantiems Drevernos kaime.

Dabartinis žemės ūkio ministro patarėjas V. E. Kirsnickas valdė dvi įmones „Drevernos žvejys“ ir „Tarptautinis akvakultūros centras“. Abi šios įmonės gavo tūkstantinę paramą projektams įgyvendinti.

„Drevernos žvejys“ vykdė du projektus, jiems bendrai skirta beveik 393 tūkstančiai litų paramos (113 tūkst. eurų). „Tarptautinis akvakultūros centras“ projektui įgyvendinti gavo beveik 100 tūkstančių litų (beveik 29 tūkst. eurų) paramos.

Pažeidimai: nuo viešųjų pirkimų pažeidimų iki fiktyvių sandorių

Auditas, ištyręs „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ projektus, nustatė daugybę pažeidimų, kurių spektras įvairus: nuo viešųjų pirkimų pažeidimų iki galimų fiktyvių sandorių.

Nustatyta, kad netinkamai buvo atlikti viešinimo paslaugų viešieji pirkimai. Taip pat nustatyta, kad 40 tūkstančių litų (daugiau nei 11 tūkst. eurų) buvo išleisti galimai fiktyviame sandoryje. „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ su UAB „Baltfish“ pasirašė sutartį dėl administravimo paslaugų. Audito metu įvertinus perkamą paslaugą nustatyta, kad perkama paslauga negalėjo būti įvykdyta per 3 mėnesių terminą, koks buvo numatytas.

„Įvertinus dokumentus, darytina išvada, kad Klaipėdos rajono ŽRVVG su UAB „Baltfish“ galimai sudarė fiktyvų sandorį bei apmokėjo 40 tūkstančių litų už realiai nesuteiktas paslaugas“, – rašoma audito išvadoje.

Nagrinėjant kitą projektą auditas nustatė nepagrįstai didelės kainos atvejus: „Interneto svetainės kūrimas – 140 tūkst. litų (daugiau nei 40 tūkst. eurų), informacinių filmų sukūrimas – 149 tūkst. litų (43 tūkst. eurų), konsultavimas – 30 tūkstančių litų (daugiau nei 8 tūkst. eurų). Auditorių nuomone, toks projektas neturėjo būti finansuojamas Europos sąjungos parama.“

Vyksta teisminiai ginčai dėl dalies paramos grąžinimo

Anksčiau audito išvadas tyrė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). FNTT Klaipėdos apygardos valdyba, nenustačiusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Tačiau Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) prie žemės ūkio ministerijos, gavusi Žemės ūkio ministerijos audito išvadą bei atlikusi pažeidimų tyrimą raštu informavo „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ dėl netinkamai panaudotos 11 584 eurų paramos sumos bei jos sugrąžinimo.

„Klaipėdos rajono iniciatyvos“ kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, tačiau bylą laimėjo agentūra. Šiuo metu vyksta teisminiai ginčai. „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ kreipėsi į apeliacinį teismą, kuris dar nėra įvykęs.

Taigi Žemės ūkio ministerijos, kurios ministro patarėju buvo V. E. Kirsnickas, įstaiga bylinėjasi su organizacija, kurios buvusiu valdybos nariu buvo V. E. Kirsnickas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close