captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ministro patarėją klampina skandalingi ryšiai

Žemės ūkio ministro Broniaus Markausko patarėjas Virginijus Eugenijus Kirsnickas buvo glaudžiai susijęs su organizacija, kuri buvo įtariama Europos sąjungos lėšų grobstymu, netinkamu pinigų panaudojimu bei fiktyviais sandoriais. Dabar vyksta teisminiai ginčai.
Ministras B. Markauskas. BNS nuotr.
Ministras B. Markauskas. BNS nuotr.

V. E. Kirsnickas buvo Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės (ŽRVVG) „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ valdybos narys. Jo deklaracijoje Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) nurodoma, kad jis valdybos nariu buvo 2009-2017 metais. Ši organizacija gavo milijoninę Europos sąjungos paramą ir ją dalino privačioms įmonėms, kurios vykdė projektus.

Vėliau Žemės ūkio ministerija atliko 2007-2013 metais atliktų projektų auditą ir nustatė daugybę pažeidimų, jo rezultatai organizacijai yra labai nepalankūs. Iki šiol vyksta teisminiai ginčai tarp ministerijos ir organizacijos dėl iššvaistytų Europos sąjungos lėšų grąžinimo.

Pats V. E. Kirsnickas teigė, kad valdybos narys nėra susijęs su įmonės sprendimais. O žemės ūkio ministras B. Markauskas teigė, kad prasidėjo puolimas prieš jo patarėją dėl ruošiamų teisės aktų.

Milijoninę paramą skirstėsi patys sau

Žemės ūkio ministerijos auditas nustatė, jog „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ turi aštuonis narius, kurie taip pat yra ir valdybos nariai, ir vietos projektų atrankos komiteto nariai. Pažymėtina, kad 50 proc. narių yra iš Drevernos kaimo.

„Yra rizika, kad Klaipėdos rajono ŽRVVG valdymo organų bei vietos projektų atrankos komitete priimami sprendimai gali būti vykdomi neskaidriai“, – rašoma audito išvadoje.

Strategijai įgyvendinti skirta 2,5 milijono litų (724 tūkst. eurų). Audito metu nustatyta, kad 71 proc. paramos lėšų (1,6 milijono litų, 463 tūkst. eurų) skirta valdybos narių vykdomiems projektams, gyvenantiems Drevernos kaime.

Dabartinis žemės ūkio ministro patarėjas V. E. Kirsnickas valdė dvi įmones „Drevernos žvejys“ ir „Tarptautinis akvakultūros centras“. Abi šios įmonės gavo tūkstantinę paramą projektams įgyvendinti.

„Drevernos žvejys“ vykdė du projektus, jiems bendrai skirta beveik 393 tūkstančiai litų paramos (113 tūkst. eurų). „Tarptautinis akvakultūros centras“ projektui įgyvendinti gavo beveik 100 tūkstančių litų (beveik 29 tūkst. eurų) paramos.

Pažeidimai: nuo viešųjų pirkimų pažeidimų iki fiktyvių sandorių

Auditas, ištyręs „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ projektus, nustatė daugybę pažeidimų, kurių spektras įvairus: nuo viešųjų pirkimų pažeidimų iki galimų fiktyvių sandorių.

Nustatyta, kad netinkamai buvo atlikti viešinimo paslaugų viešieji pirkimai. Taip pat nustatyta, kad 40 tūkstančių litų (daugiau nei 11 tūkst. eurų) buvo išleisti galimai fiktyviame sandoryje. „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ su UAB „Baltfish“ pasirašė sutartį dėl administravimo paslaugų. Audito metu įvertinus perkamą paslaugą nustatyta, kad perkama paslauga negalėjo būti įvykdyta per 3 mėnesių terminą, koks buvo numatytas.

BNS nuotr.

„Įvertinus dokumentus, darytina išvada, kad Klaipėdos rajono ŽRVVG su UAB „Baltfish“ galimai sudarė fiktyvų sandorį bei apmokėjo 40 tūkstančių litų už realiai nesuteiktas paslaugas“, – rašoma audito išvadoje.

Nagrinėjant kitą projektą auditas nustatė nepagrįstai didelės kainos atvejus: „Interneto svetainės kūrimas – 140 tūkst. litų (daugiau nei 40 tūkst. eurų), informacinių filmų sukūrimas – 149 tūkst. litų (43 tūkst. eurų), konsultavimas – 30 tūkstančių litų (daugiau nei 8 tūkst. eurų). Auditorių nuomone, toks projektas neturėjo būti finansuojamas Europos sąjungos parama.“

Automobilių pirkimas sukėlė abejonių

Audito išvadose skelbiama, kad bendrovei „Žvejo rojus“ suteikta Europos sąjungos parama pagal du pateiktus projektus. Paramos gavėjas numatė įsigyti dvi transporto priemones.

Turėjo būti įsigyta prekybinė priekaba (markė IGMA) su 2 vnt. vitrinomis-šaldytuvais, kaina 37 tūkstančiai litų (daugiau nei 10 tūkst. eurų) ir transporto priemonė „Ford Transit“, kaina su papildoma šaldymo įranga yra 105 752 litai (daugiau nei 30 tūkst. eurų).

Audito metu išanalizavus minėtos transporto priemonės ir šaldiklio rinkos kainas, nustatyta, kad kaina iš viso – 81 859 litai (23 tūkst eurų). Tai yra įsigyjant minėtas investicijas, 23 983 litais (daugiau nei 7 tūkst. eurų) viršyta rinkos kaina.

Audito metu nustatyta, kad transporto priemonės pirktos iš privataus asmens, kuris galėjo jas perparduoti. Auditas konstatavo, kad yra rizika, jog Europos sąjungos lėšos naudojamos netaupiai.

Vidaus audite taip pat buvo pateikta ir bendra išvada, kad valstybinės institucijos: tiek Žemės ūkio ministerija, tiek Nacionalinė mokėjimo agentūra taip pat neužtikrino Europos sąjungos lėšų panaudojimo kontrolės mechanizmų.

Vyksta teisminiai ginčai dėl dalies paramos grąžinimo

Žemės ūkio ministerija (ŽUM) anksčiau viešojoje erdvėje pripažino, kad ŽRVVG „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ audito metu nustatyti ir ataskaitoje pateikti faktai patvirtina, kad dėl netinkamo viešųjų pirkimų organizavimo, vietos veiklos projektų vertinimo ir projektų administravimo buvo netinkamai, pažeidžiant teisės aktus, naudojamos Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšos.

Dėl ŽRVVG „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ ŽŪM kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio metu būtų išsiaiškinta, ar ŽRVVG padarytose veikose nėra nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, požymių. Klaipėdos apygardos prokuratūra gautą medžiagą perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) prie žemės ūkio ministerijos, gavusi Žemės ūkio ministerijos audito išvadą bei atlikusi pažeidimų tyrimą raštu informavo „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ dėl netinkamai panaudotos 11 584 eurų paramos sumos bei jos sugrąžinimo.

„Klaipėdos rajono iniciatyvos“ kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, tačiau bylą laimėjo agentūra.

Šiuo metu vyksta teisminiai ginčai. „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ kreipėsi į apeliacinį teismą, kuris dar nėra įvykęs. Taigi Žemės ūkio ministerijos, kurios ministro patarėju yra V. E. Kirsnickas, įstaiga bylinėjasi su organizacija, kurios buvusiu valdybos nariu buvo V. E. Kirsnickas.

Per metus turtas išaugo daugiau kaip puse milijono litų

Pajamas verslininkas turėjo deklaruoti nuo seno, nes jo žmona buvo valstybės tarnautoja ir dirbo Muitinės departamente. Pagal viešai skelbiamus duomenis, V. E. Kirsnicko turtas per vienerius metus išaugo beveik 600 tūkstančių litų (daugiau nei 173 tūkst. eurų). Mįslingas pajamų šuolis buvo 2006-aisiais metais.

Pats buvęs verslininkas, dabar žemės ūkio ministro patarėjas, teigia, kad tais metais pardavė įmonės akcijas.

„Turėjau UAB „Kuršių marios“ akcijų, pardavus akcijas ir mano turtas išaugo ta suma. Mokesčių inspekcija mano pinigus tikrino tikriausiai 9 kartus, FNTT tikrino. Aš ėjau į Seimą su profesore Kazimiera Prunskiene (2008 metais buvusia Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – DELFI) savo laiku, negi manote, kad mano pinigų niekas nežiūrėjo“, – kalbėjo V. E. Kirsnickas.

Šiuo metu jo VTEK deklaracijoje nėra nurodyta, kad įmonės „Kuršių marios“ akcijų ministro patarėjas kada nors turėjo.

V. E. Kirsnickas: aš buvau tik valdybos narys

V. E. Kirsnickas DELFI teigė, kad valdybos narys negali daryti didelės įtakos organizacijos sprendimams.

„Mes („Klaipėdos rajono iniciatyvos“ – DELFI) parengėme geriausią strategiją Lietuvoje, gavome aukščiausią balą, gavome nominaciją už sparčiausiai įgyvendintą strategiją. Buvo ginčas su agentūra (Nacionaline mokėjimo agentūra – DELFI) dėl dalies Europos sąjungos išlaidų panaudojimo tikslingumo. Tuo metu aš nebuvau nei valdybos narys, nei projekto vadovas, nei pirmininkas, buvau pasitraukęs visai tuo periodu, vėliau vėl atsiradau.

Tikrai nepasakysiu, kada buvo mano pasitraukimas, jau seniai, prieš penkis ar šešis metus (VTEK deklaracijoje pasitraukimo iš organizacijos V. E. Kirsnickas nėra deklaravęs – DELFI). Dabar yra apskųstas agentūros sprendimas. Jeigu mes gyvename teisinėje valstybėje, tikriausiai niekas nėra kaltas, kol nepripažintas teismo sprendimu. Be to, kokią atsakomybės naštą neša valdybos narys“? – klausė V. E. Kirsnickas.

Pasak jo, galbūt kai kurie projektai ir padarė klaidų: „Auditas tragiškas, taip. Akivaizdu, kad iš 26 projektų, kažkokia dalis projektų padarė klaidų. Mes turime teisę oponuoti audito išvadai, jie mato pro vieną prizmę, mes matome pro kitą prizmę.“

B. Markauskas: dėl naujos įstatymo redakcijos ir vyksta skundimai

Žemės ūkio ministras B. Markauskas DELFI teigė, kad tai greičiausiai yra nepatenkintos žvejų bendruomenės kovos metodai dėl naujų įstatymų.

BNS nuotr.

„Vienas dalykas yra tas, kad jis buvo valdybos narys, jis ne valdybos pirmininkas, kitas dalykas dėl konkrečiai tų projektų, kur vyksta ginčai, jis nieko bendro neturėjo. Aš jį buvau pasikvietęs ir klausiau, koks santykis yra su tuo. Tų sąsajų iš labai toli gali visada atrasti“, – kalbėjo B. Markauskas.

Paklaustas, ar žino apie tos pačios Žemės ūkio ministerijos audito išvadas, kur labai neigiamai įvertinti organizacijos projektai, ministras teigė jų dabar nematęs: „Aš nesikėliau tų audito išvadų, nežiūrėjau, turbūt jeigu buvo tokios išvados ir jos buvo pagrįstos, turėjo būti taikomos sankcijos. Bet kiek žinau, kad nebuvo tų sankcijų. Nežinau, kokios ten problemos.“

B. Markaukas kalbėjo apie pasipriešinimą dėl naujų įstatymų: „Aš žinau dėl to kyla šitie dalykai, dėl to ir reaguoju taip. Žvejų bendruomenėje yra labai didelis pasipriešinimas dėl naujos įstatymo redakcijos ir vyksta skundimai. Nemanau, kad kažkas nori tikros teisybės, čia paprasčiausiai yra kovos metodai ir tiek.“

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close