captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuva oficialiai priėmė vokiečių vadovaujamą NATO batalioną

Lietuva antradienį oficialiai pasveikino Vokietijos vadovaujamo tarptautinio NATO bataliono karius, kurie atsiųsti reaguojant į Rusijos grėsmę.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Per ceremoniją Rukloje prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad tarptautinės pajėgos veiks kaip atgrasymo priemonė.

„Dar niekada Lietuvoje nebuvo dislokuotos tokios didelės ir vientisos pajėgos. Tai siunčia aiškią žinią visiems: NATO stovi stipri ir vieninga“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Prezidentė padėkojo Vokietijos gynybos ministrei Ursulai von der Leyen už išskirtinį Vokietijos vaidmenį ir lyderystę siekiant užtikrinti Lietuvos, regiono ir visos Europos saugumą.

„Lietuva jau niekada nebebus viena, jos žmones saugos kariai iš NATO valstybių sąjungininkių. Lietuvai niekada nebereikės aukotis, nes mes esame vieningi“,– sakė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovausiančios Vokietijos gynybos ministrė.  

„Didesnės NATO pajėgos Lietuvoje rodo tvirtą Aljanso įsipareigojimą ginti sąjungininkus ir bendras vertybes: bet kokie išorės veiksmai iššauktų neatidėliotiną viso Aljanso atsaką. NATO priešakinių pajėgų batalionas yra reali atgrasymo priemonė, užtikrinanti viso regiono saugumą, todėl dėsime visas pastangas, kad atvykę sąjungininkų kariai kartu su Lietuvos karinėmis pajėgomis turėtų visas sąlygas treniruotis bei prireikus būtų pasiruošę atgrasymo bei gynybiniams veiksmams“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

„Karine prasme savo šalyje turėti pilnai funkcionuojantį priešakinį NATO vienetą, kaip ir NATO pajėgų integravimo vienetą bei rotacinius sąjungininkų  vienetus, yra didelis privalumas. Dėl to esame ne tik sąveikesni, bet ir daug operatyvesni reaguodami į dinamiškas ir sunkiai prognozuojamas šių laikų saugumo grėsmes“, – atkreipė dėmesį Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

„Šiandien susirinkome pasveikinti Vokietijos vadovaujamą NATO bataliono kovinę grupę čia, Rukloje, tapus NATO pajėgų struktūros dalimi“, – sakė NATO Jungtinių pajėgų Briunsiume vadas generolas Salvatore Farina.

Pirmoji iš keturių kovinių grupių

S. Farina į Lietuvą atvyko NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų vado vardu pasveikinti pirmąją iš keturių Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuojamų NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinių grupių. 

Pasak generolo, šių priešakinių NATO pajėgų paskirtis yra stiprinti aljanso Šiaurės rytų dalį ir tuo pademonstruoti Aljanso stiprybę, pasirengimą ir ryžtą ginti.

„Tai ne vien tik keturios kovines grupės, bet visas NATO aljansas. Kovinių grupių daugiatautiškumas rodo Aljanso vienybę ir darną bei sąjungininkų norą ir ryžtą padėti vieni kitiems“, –  pabrėžė gen. S. Farina.

Vokietijos vadovaujamas batalionas bus vienas iš keturių tokių karinių vienetų rytiniame NATO pakraštyje. Kiti batalionai įsikurs Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje. Kiekviename iš jų bus po maždaug tūkstantį karių.

Lietuvos kariuomenės atstovai BNS informavo, kad iki šiol į Lietuvą atvyko 130 vokiečių karių iš planuojamų 450. Prie jų taip pat dedasi belgų ir olandų kariai, vėliau atvyks Liuksemburgo, Norvegijos, Prancūzijos ir Kroatijos pajėgos.

Pagal atskirą misiją Lietuvoje šiemet taip pat bus dislokuoti keli šimtai JAV karių, šiuo metu pratybose Lietuvoje dalyvauja ir Čekijos kariai.

NATO teigia pajėgas dislokuojanti dėl Rusijos intervencinių veiksmų Ukrainoje ir pasikeitusios saugumo situacijos. Lietuvos pareigūnams ypač didelį nerimą kelia Karaliaučiaus srities militarizavimas.

Maskva neigia turinti kokių nors teritorinių ambicijų Baltijos šalyse ir tikina, kad NATO pajėgos kelia grėsmę Rusijos saugumui.

Šimtametės tradicijos

Lietuvos ir Vokietijos karinis bendradarbiavimas ypač intensyvus tapo pastaruosius kelerius metus. Pernai rugpjūtį pasirašyta sutartis dėl vokiškų „Boxer“ pėstininkų kovos mašinų pirkimo už 386 mln. eurų, tai didžiausios vertės sandoris Lietuvos kariuomenės istorijoje. Lietuvos kariuomenė taip pat perka vokiškas savaeiges haubicas, sunkvežimius, kariai daug metų naudoja vokiškus automatinius šautuvus G-36.

Istoriškai dvišaliai kariniai ryšiai turi šimtametes tradicijas. Nors dalis vokiečių visuomenės dėl nacizmo patirties jautriai žiūri į karines misijas, Lietuvos istorikai pabrėžia saksų savanorių vaidmenį Lietuvos nepriklausomybės kovose su bolševikais 1919 metais.

„1919 metų pirmoje pusėje kai tik kūrėsi Lietuvos valstybė ir Lietuvos kariuomenė neturėjo jokių pajėgumų apsiginti nuo puolančių bolševikų, nuo 4 iki 6 tūkst. saksų savanorių buvo viena iš pagrindinių jėgų, kuri laikė frontą“, – BNS antradienį sakė istorikas Algimantas Kasparavičius.

Jo teigimu, nacių vykdytas Holokaustas ir kiti karo nusikaltimai turėtų būti vertinami atsietai, nes tuo metu nepriklausomos Lietuvos valstybės nebuvo.

„Antrojo pasaulinio karo epizodas, kada Trečiojo reicho kariuomenė Lietuvoje įvykdė karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, yra visai kita istorija, kuri nėra susijusi su Lietuvos valstybingumu, nes tuo metu Lietuvos valstybės de facto nebuvo, o vienas kitą keitė trys okupantai – sovietai, vokiečiai ir vėl sovietai. Šis kontekstas iškrenta iš normalių Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo santykių“, – teigė A. Kasparavičius.

BNS nuotr.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...