captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ką kiekvienas galime padaryti, kad išvengtume vėžio

Kasmet užregistruojama apie 14 mln. naujų vėžio atvejų, apie 8,2 mln. žmonių nuo jo miršta, pusė jų – būdami 30–69 metų amžiaus. Jeigu nebus imtasi radikalių veiksmų sprendžiant šią problemą, bėgant metams vėžio epidemijos mastai dar labiau augs. Apskaičiuota, kad 2030 m. pasaulyje bus užregistruojama 21,7 mln. naujų vėžio atvejų ir apie 13 mln. žmonių nuo jo mirs. Ypač situacija prastės žemo ir vidutinio ekonominio lygio šalyse, kur bus užregistruojama apie 70 proc. visų vėžio atvejų, rašoma Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro pranešime spaudai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Situacija Lietuvoje

Lietuvoje vėžys yra antra pagal dažnumą mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų. Higienos instituto duomenimis, 2015 m. Lietuvoje vėžio diagnozę išgirdo apie 100 tūkst. gyventojų ir apie 8 tūkst. žmonių nuo jo mirė – 4 640 vyrų ir 3 708 moterys.

Daugiausiai vyrų mirė  nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio piktybinių navikų, o daugiausia moterų mirė nuo krūties, storosios žarnos ir kiaušidžių piktybinių navikų.

Rizikos veiksniai

Žinomi keli pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie prisideda prie vėžio išsivystymo. Užkirtus kelią šiems sveikatą žalojantiems faktoriams, būtų galima išvengti trečdalio vėžio atvejų. Tik pažinodami savo priešą galime stoti į kovą su juo. Pagrindiniai vėžio rizikos veiksniai yra:

1. Rūkymas. Tiek aktyvus rūkymas, tiek nuolatinis kvėpavimas tabako dūmais (pasyvusis rūkymas) didina vėžio riziką. Rūkaliai dažniau suserga plaučių, gerklų, gerklės, stemplės, šlapimo pūslės, inkstų, skrandžio, kasos, gimdos kaklelio vėžiu ir ūmine mieloleukemija. Žmonės, per dieną surūkantys iki 14 cigarečių, turi 7 kartus didesnę riziką mirti nuo plaučių vėžio, palyginti su nerūkančiais žmonėmis.

2. Alkoholis. Žmogus, keletą metų kasdien suvartojantis daugiau kaip 2 standartinius alkoholio vienetus (SAV) (1 SAV – 25 ml stikliukas stipraus (40 proc.) gėrimo, 100 ml taurė vyno, 200 ml bokalas 5 proc. alaus), rizikuoja susirgti burnos, ryklės, stemplės, skrandžio, kepenų ir krūties vėžiu. Didėjant suvartojamo alkoholio kiekiui ir rūkant tabaką rizika dar labiau padidėja.

3. Aplinkos veiksniai. Su kancerogeninėmis medžiagomis galime susidurti per įprastą mums aplinką. Vanduo ir atmosferos oras gali būti natūraliai užteršti radionuklidais, išmetamosiomis dujomis, pramoninėmis atliekomis, taip pat radioaktyvus radonas yra natūraliai aptinkamas namų rūsiuose. Pramonės ir statybų sektoriuje dirbantys asmenys susiduria su asbestu, kuris siejamas su plaučių ir gerklų vėžio rizika. Besaikis lepinimasis saulės spinduliais ar UV spinduliais soliariume didina odos vėžio riziką. Dioksinai, kurių pasitaiko gyvūninės kilmės maiste, didina krūties ir lytinių organų vėžio riziką.

4. Sveikatai nepalanki mityba. Dažnas sveikatai nepalankaus maisto vartojimas dideliais kiekiais padidina riziką susirgti virškinimo sistemos organų vėžiu. Sveikatai nepalankus maistas – tai mažos biologinės vertės produktai, kurių didžiąją kalorijų dalį sudaro riebalų (ypač sočiųjų) ir cukraus kalorijos. Dažniausiai tai visi sūrūs, riebūs ar saldūs užkandžiai, gazuoti gėrimai, maistas, kurio paruošimas nereikalauja daug laiko ir apdorojimo šiluma, taip pat konservuoti, kepti, gruzdinti produktai, produktai su hidrintais riebalais. Tyrimai rodo, kad dažnas riebaus maisto vartojimas didina storosios žarnos, krūties, gimdos kaklelio ir prostatos vėžio riziką.

5. Fizinio aktyvumo stoka. Nejudrus gyvenimo būdas ir nutukimas yra siejamas su 21–25 proc. krūties ir storosios žarnos vėžio atvejų, taip pat didina stemplės, inkstų ir gimdos vėžio atsiradimo riziką. Suaugusiam žmogui rekomenduojama kasdien užsiimti lengva fizine veikla, pavyzdžiui, eiti sparčiu žingsniu ne mažiau 30 min.

6. Vėžį sukeliančios infekcijos. Žmogaus papilomos virusai (ŽPV) didina gimdos kaklelio vėžio išsivystymo riziką. Hepatito B ir hepatito C infekcijos gali ilgainiui sukelti kepenų vėžį. Žmogaus T-ląstelių leukemijos–limfomos virusas (HTLV-1) didina limfomos ir leukemijos išsivystymo riziką. Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), kuris sukelia AIDS, padidina limfomos ir Kapoši sarkomos išsivystymo riziką. Helicobacter pylori bakterija, kuri dažnai sukelia skrandžio opas, yra neretai siejama su skrandžio vėžio išsivystymu.

Kovoti su vėžiu gali kiekvienas iš mūsų

Rūpintis savo sveikata ir užkirsti kelią vėžiui reikia pradėti jau šiandien, nors ir jaučiamės sveiki. Juk ilgėjant gyvenimo trukmei didėja lėtinių neinfekcinių ligų, tuo pačiu ir vėžio, atsiradimo rizika. Kuo anksčiau imsimės veiksmų, tuo ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo galėsime tikėtis. Jau šiandien kiekvienas iš mūsų gali:

  • mesti rūkyti;
  • sumažinti alkoholio vartojimą;
  • kasdien užsiimti fizine veikla;
  • sveikai maitintis;
  • nepiktnaudžiauti saulės spinduliais ir deginimusi soliariume;
  • saugotis pavojingų aplinkos faktorių;
  • atkreipti dėmesį į pirminius ligos požymius;
  • dalyvauti išankstinės patikros programose.

Šiuo metu Lietuvoje yra vykdomos 4 vėžio tipų nemokamos išankstinės patikros programos – krūties, gimdos kaklelio, prostatos ir storosios žarnos. Nustatyto amžiaus gyventojai, apsidraudę privalomuoju sveikatos draudimu, gali nemokamai išsitirti dėl vėžio.

Gimdos kaklelio vėžio patikros programa skirta 25–60 metų moterims, kurios 1 kartą per 3 metus gali nemokamai atlikti citologinį PAP testą dėl pakitimų gimdos kaklelio ląstelėse.

Krūties vėžio patikros programa skirta 50–69 metų moterims, kurios gali 1 kartą per 2 metus nemokamai atlikti mamografinį tyrimą (krūtų rentgenologinį tyrimą).

Priešinės liaukos (prostatos) vėžio patikros programa skirta visiems 50–69 metų amžiaus vyrams bei vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Jie turi galimybę 1 kartą per 2 metus nemokamai atlikti kraujo tyrimą, kuris parodo prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją.

Storosios žarnos vėžio patikros programa skirta 50–74 metų amžiaus moterims ir vyrams, kurie gali 1 kartą per 2 metus nemokamai atlikti slaptojo kraujo išmatose testą (iFOBT).

Norėdami dalyvauti programose, gyventojai pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs sveikatos būklę, nukreips atlikti atitinkamus tyrimus.

Įgyvendinant efektyvias prevencijos, išankstinės patikros ir gydymo strategijas galima būtų kasmet išsaugoti iki 3,7 mln. žmonių gyvybių. Moksliškai apskaičiuota, kad 11,4 mlrd. JAV dolerių investicija į prevencines strategijas žemo ir vidutinio ekonominio lygio šalyse gali sutaupyti 100 mlrd. JAV dolerių, skiriamų vėžio gydymui. Todėl bet koks valdžios, gydymo institucijos ar kiekvieno iš mūsų veiksmas, nukreiptas į kovą su vėžiu, šiandien yra investicija į sveikesnį rytojų.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Kasmet ji suburia viso pasaulio žmones bendram tikslui – išsaugoti milijonus gyvybių didinant informuotumą, šviečiant gyventojus apie šią ligą bei skatinant vyriausybes ir atskirus žmones imtis veiksmų. Šią atmintiną dieną inicijavo Tarptautinė vėžio kontrolės sąjunga (UICC), 2000 m. vasario 4 d. priėmus Paryžiaus chartiją. Pagrindiniai joje nurodyti tikslai buvo mokslinių tyrimų skatinimas, pacientams teikiamų paslaugų atnaujinimas, visuomenės švietimas ir bendrų jėgų sutelkimas kovojant su vėžiu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...