captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. V. Landsbergis: Lietuvos ir Gruzijos santykiai yra viena didžiausių mįslių

Kino ir teatro režisierius, rašytojas Vytautas Landsbergis jaunesnysis Gruziją artimiau pažino ten studijuodamas. Dabar režisierius į Gruziją vyksta aplankyti ten besimokančių savo studentų iš Klaipėdos universiteto. Kalbėdamas apie glaudžius Lietuvos ir Gruzijos santykius, V. V. Landsbergis bando įminti šių net bendros sienos neturinčių valstybių artimo bendradarbiavimo paslaptį.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Gruzijoje tokia mažytė avantiūra vyksta. Ten mokosi devyni mano studentai. Bandysime Lietuvoje įkurti tokį netradicinį, novatorišką rankų šešėlių teatrą. Klaipėdos universitetas leido surinkti tokį aktorių kursą ir dabar, pasimokę metus [Lietuvoje], jie jau antrus metus mokosi Gruzijoje. Ir aš, kaip jų vadovas, vis nuvažiuoju pažiūrėti, ar jie jau gerai išmoko pirštus „paversti plastelinu“, – pasakoja režisierius.

Kalbėdamas apie Lietuvos ir Gruzijos panašumus ir skirtumus pašnekovas akcentavo, kad Lietuvos ir Gruzijos santykiai yra viena didžiausių mįslių.

„Valstybės, kurios neturi ir niekada neturėjo sienos ir bendrų akivaizdžių mainų viduramžiais ar kažkokių kariškų, ekonominių reikalų, vis dėlto yra pačios artimiausios tautos iš buvusios imperijos. Kodėl taip yra? Kodėl ne lietuviai ir estai ar ne lietuviai ir latviai, o lietuviai ir gruzinai? Keistas dalykas“, – svarsto V. V. Landsbergis.

Rašytojas sako manantis, kad Lietuvos ir Gruzijos santykiuose, kaip ir meilėje, yra du panašūs ir du skirtingi poliai, kurie traukia. Pasak jo, esminis skirtumas yra tas, kad lietuviai yra lyriški, o gruzinai – karingi.

„Sakyčiau, kad Lietuva yra kaip moteris, o Gruzija kaip vyras. Kitas dalykas – kuo mes esame panašūs: ir tie, ir tie kažkokiu būdu turėjo viduramžiais savo kunigaikštystes-karalystes su galinga karalių istorija. Beveik tuo pačiu metu jie turėjo Dovydą Statytoją, mes turėjome Mindaugą. Jie naudodami jėgą iš genčių ir kunigaikštysčių sulipdė Lietuvą ir Gruziją“, – pasakoja rašytojas.

Neturėdami vidinės laisvės, kuri pasireiškia pagarba, dėmesiu kitam žmogui, įsiklausymu, mes puoselėjame vidutinį produktą

V. V. Landsbergis

Itin glaudūs ryšiai Lietuvą ir Gruziją siejo Sąjūdžio laikotarpiu. Pirmosios sovietų teroro akcijos buvo nukreiptos prieš Gruziją, po to Lietuvoje vyko Sausio 13-osios įvykiai.

„Kai Gruzijoje tai atsitiko, lietuviai iškėlė tą klausimą ne tik Sovietų Sąjungos Aukščiausioje Taryboje, bet ir tarptautiniu lygiu. Paskui, kai Lietuvoje prasidėjo panašūs dalykai, Gruzija lygiai taip pat reagavo. Kartu ėjome į nepriklausomybę“, – primena V. V. Landsbergis.

Kalbėdamas apie laisvės reikšmę, režisierius pasakoja, kad jo šeimoje visada vyravo laisvė, todėl jam ši laisvės forma įdomesnė negu valstybės. Pašnekovo manymu, Lietuva yra išsilaisvinusi ir mes turime galimybę laisvai kurti savo valstybę. Tačiau daugelis mūsų neturi vidinės laisvės, kuri pasireiškia pagarba, dėmesiu kitam žmogui, įsiklausymu.

„Mes toliau kaip vergai „pletkiname“ vieni apie kitus, niekiname, žeminame. Kiek yra laisvi mūsų politikai tų partijų, kurios pabūna porą kadencijų ir dingsta susitvarkiusios asmeninius reikalus ir vargais negalais išvengusios didelių teismų, aš nedrįsčiau spręsti, bet man atrodo, kad jie yra nelaisvi nuo savo godumo, nuo savo garbėtroškos. Bet tu negali mokyti jų – būkite laisvi, būkite garbingi. Tu gali pats stengtis būti tokiu“, – sako rašytojas.

Visas pokalbis apie laisvės reikšmę – laidos „Laisvės vėliavnešiai“ įraše.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...