captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vaistų gamintojai ir prekybininkai: priemonių kainoms mažinti yra

Vaistų pirkimas konkursų būdu – nėra svarbiausia iš priemonių, kurios padėtų sumažinti vaistų kainas, sako vaistų gamintojų atstovai, siūlantys šalyje skatinti generinių vaistų vartojimą, patiems kurti vaistus, kurie dėl mažesnių gamybos kaštų būtų pigesni, užsiimti vaistinių augalų auginimu.  
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Inovatyvios farmacijos pramonė pasigenda ilgalaikės vaistų strategijos, o vaistinių atstovai priekaištauja, kad valdžia neleidžia vaistinėse imti paprasčiausių kraujo tyrimų dėl cholesterolio, cukraus kiekio, galinčių gyventojus įspėti apie gresiančius pavojus sveikatai.

„Viena iš tokių priemonių (įvardijama) vaistų tenderiniai pirkimai – nupirksime pigiausius vaistus, ir bus didžiuliai taupymai. Taip, tai teoriškai labai gražu, bet  (...) kartu su tuo džiugesiu ateina ir liūdesys, kada pradžioje gaunamas neblogas rezultatas, bet po kiek laiko valstybė skelbia tenderius mažiausiai kaina ir neatsiranda firmų, kurios nori dalyvauti“, – Seime ketvirtadienį vykusiame pasitarime dėl vaistų kainų teigė Vaistų gamintojų asociacijos direktorius Albertas Bertulis.

„Jeigu  ir laimi firmos, kurio iš kažkur paraleliniu būdu ir gali atvežti tų vaistų, tai sudaromas tenderis metams ar pusei, pirmi užvežimai būna gan sėkmingi – visi džiaugiasi, o po ta kompanija nebesugeba įvežti vaistų ir atsiranda jų trūkumas chroniškas – koks pasirinkimas, toks ir rezultatas“, – kalbėjo asociacijos vadovas.

A. Bertulis siūlo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidas mažinti skatinant generinių vaistų vartojimą, propaguojant tokių vaistų efektyvumą ir saugumą.

„Labai dažnai, tiek ir medikų tarpe, eskaluojama, kad generiniai vaistai  – tai ne tie vaistai, tai pasenę vaistai, mažiau efektyvūs. Nors specialistai puikiai žino, kad tie generiniai vaistai prieš kurį laiką buvo ir patentiniais vaistais, jeigu jie yra registruoti ES, jeigu jiems atlikti tie patys tyrimai, jie negali būti blogesni, nes būtų fiziškai išbraukti iš vaistų registro“, – teigė A. Bertulis.

Pasak jo, generinių vaistų kainas mažinti rezervų dar yra.

Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas Eduardas Tarasevičius taip pat mano, kad labiausiai gali atpigti generiniai vaistai.

„Vaistų veikimo nepakeis, nei jeigu valdžioje bus kairieji, nei jeigu bus dešinieji“, – teigė jis.

BNS nuotr.

Pasak E. Tarasevičiaus, už tokiu būdu sutaupytas lėšas Ligonių kasos galėtų įsigyti inovatyvių vaistų. „Taip yra užsienio šalyse – yra inovatyvių vaistų eilė – laukia kada jie bus kompensuojami“, – teigė jis.

Tuo tarpu Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos valdybos pirmininkė Jūra Smilgaitė tikino pasigendanti ilgalaikės vaistų strategijos.

„Mūsų kompanijas domina net ne kaip rytoj, o galbūt po 10 metų kaip mes galėtume dirbti, vystyti verslą. Tai ką mes šiandien dažnai turime, tai yra smulkių, kitą kartą didesnių, bet karts nuo karto įsiplieskiančių gaisrų gesinimas. Todėl mus domina tvarios, skaidrios sistemos sukūrimas, kad ji atitiktų šiuolaikines aktualijas ir reikalavimus tiek valstybės požiūriu, tiek einant per visas grandis – iki paciento – vartotojo“, – teigė J. Smilgaitė.

Asociacijos „American Chamber of Commerce“ komiteto farmacijos klausimams svarstyti (LAWG) vadovė Rūta Pumputienė irgi pasigedo dokumento dėl vaistų politikos – vaistų gamintojų prekybininkų ir valstybės partnerystės.

„Gal toks dokumentas ir yra, bet nėra tas, kuriame būtų numatyti visi prioritetai. Šiai dienai nežinome, ko Lietuva, valstybinės institucijos norėtų vaistų atžvilgiu – ar norėtų, kad būtų prieinamos visos naujovės, ar kad būtų taupoma visais įmanomais būdais, o apie naujoves galvojama vėliau, ar dar kažkoks trečias būdas“, – teigė ji.

R. Pumputienė be kita ko įspėjo, kad nesant aiškios valstybės vaistų politikos nežinioje yra ir pramonė, ir pacientai.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad kasmet planuojant, kiek valstybė skirs lėšų sveikatai – tvirtinant PSDF biudžetą, per mažai atsižvelgiama į vaistų poreikį – ligų plėtrą ir spektrą bei pacientų norus, o taip pat pramonės perspektyvas.

„Atsakingai pasvėrus, paskaičiavus, galima padaryti taip, kad ir su šiuo biudžetu būtų galima gerokai sutaupyti ir tą sutaupymą skirti tam, kam labiausiai reikia“, – tikino LAWG vadovė.

E. Tarasevičius siūlo nepamiršti ir nacionalinės vaistų gamybos.

„Taip pat gali būtų vystoma ir mes čia galėtume imti pavydį iš Slovėnijos, kur virš 50 proc. vaistų pagaminama vietoje. Taip yra sumažinamos išlaidos, pavyzdžiui, nereikia transporto išlaidų įskaičiuoti į vaistų kainą“, – teigė Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas.

Jis taip pat siūlo daugiau dėmesio Lietuvoje skirti vaistams iš vaistinių augalų.

„Prieškario Lietuvoje vaistinių augalų auginimas, kultivavimas ir eksportas užėmė labai ženklią vietą. Mes galėtume taip pat čia gauti lėšų iš tokių augalų, nes Lietuvos žemės ūkis yra dar nechemizuotas ypatingai. Paklausa būtų didelė, – prognozavo jis.

BNS nuotr.

E. Tarasevičiaus teigimu, pigesnių už atvežtinius vaistų galima pasigaminti pačiose vaistinėse.

„Ir vaistinėse galima gaminti vaistus, kurių negamina pramonė, sakykime vaikams skirtus, dermatologinius vaistus. Juos pigiau pagaminti gali mūsų vaistinės. Tai irgi gali sumažinti vaistų kainą ir padidinti pigesnių vaistų prieinamumą. Ligoninių vaistinės taip pat gali pasigaminti vaistus, pavyzdžiui, mikstūras, ypač tiems ligoniams, kurie stacionare yra. Čia taip pat nemaži rezervai“, – aiškino E. Tarasevičiaus.

Tuo tarpu Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos narė Kristina Nemaniūtė Gagė mano, kad gyventojai mažiau vaistams išleistų, jeigu sveikai gyventų ir labiau domėtųsi savo sveikatos būkle. Ji piktinosi, kad teisės aktai iki šiol neleidžia vaistinėse atlikti elementariausių kraujo tyrimų, galinčių pranešti apie per didelį cholesterolio ar cukraus kiekį.

„Keliaujant po darbo vietas galima imti kraują iš piršto, o vaistinėse – ne,“ – priekaištavo vaistinių atstovė.   

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga interviu BNS praėjusių metų gruodį teigė, kad Lietuvoje reikia sukurti tokią konkurencinę aplinką, kad rinkoje neapsimokėtų būti brangiems vaistams.

Valstybė vaistams kompensuoti per metus skiria beveik ketvirtį milijardo eurų, patys gyventojai primoka dar dešimtis milijonų eurų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė sausio pabaigoje pareiškė, kad iki šiol vaistų kompensavimo problemos būdavo piktybiškai nesprendžiamos, todėl šis klausimas bus pasitikėjimo testu naujam sveikatos apsaugos ministrui.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...