captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ministrė: nelikus aukštosios mokyklos, studentai galės baigti pasirinktą studijų programą

Įgyvendinant aukštojo mokslo reformą nelikus vienos ar kitos aukštosios mokyklos, studentams bus suteikta galimybė baigti pasirinktą studijų programą kitame universitete ar kolegijoje, teigia švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Studijos, kurios yra reikalingos, tikrai išliks: jei jungsis aukštosios mokyklos, tai nereiškia, kad nebus rengiami tam tikrų sričių specialistai. Aš galiu įstoti į vieną aukštąją mokyklą ir baigti daug stipresnę aukštąją mokyklą. (...) Jeigu mokykla, net ir teisiškai, yra pertvarkoma, studentai perkeliami į kitą aukštąją mokyklą, kuri vykdo tas pačias studijas, t. y. sutartis su studentu yra vykdoma bet kokiu atveju“, – ketvirtadienį žurnalistams Vilniuje sakė ministrė, paklausta, ar laukiant aukštųjų mokyklų reformos, šiemet stojantys jaunuoliai dar gali tikėtis baigti pasirinktas studijas.

Nei ministerija, nei aukštosios mokyklos kol kas neįvardija, kiek dėl papildomų reikalavimų galėtų sumažėti įstojusiųjų. J. Petrauskienė sako, kad jau pernai į aukštąsias mokyklas įstojo tūkstančiu studentų mažiau, nei ankstesniais metais ir tai lemia prastėjantys demografiniai rodikliai. Ši tendencija gali išlikti ir šiemet.

Ji teigiamai įvertino Lietuvos studentų galimybes rinktis tarp studijų Lietuvoje ir užsienyje, kartu pabrėžė, kad planuojamos aukštojo mokslo pertvarkos tikslas yra užtikrinti, jog būsimieji studentai turėtų kuo geresnes galimybes studijuoti Lietuvoje.

Dalyvaudama aukštajam mokslui skirtoje parodoje „Studijos 2017“ J. Petrauskienė priminė ir apie stojančiųjų šiemet laukiančias naujoves. Esminė jų – ministerijos nustatytas mažiausias konkursinis balas stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas. Universitetuose šis balas sieks 3, kolegijose – 1,6 balo.

Anot ministrės, ši kartelė nėra aukšta, su aukštųjų mokyklų atstovais tariamasi jau kitąmet kelti minimalią kartelę universitetams iki 4 balų, kolegijoms – iki 2.

J. Petrauskienė sakė, kad nors konkursinis balas jos įsakymu nustatytas tik valstybės finansuojamoms studijoms, ji yra gavusi žodinį mokyklų pažadą, jog tai bus taikoma ir mokamoms studijų vietoms.

„Yra žodinis sutarimas su Lietuvos universitetų rektorių konferencija, kad universitetai tos kartelės laikysis. Mes finansiškai stengsimės skatinti tuos, kurie laikysis kartelės ir valstybės nefinansuojamose vietose“, – dėstė ministrė.

Ji taip pat pabrėžė, kad tarp šiųmetinių naujovių – papildomas balas stojantiesiems, kurie su pagyrimu baigė profesinę mokyklą ir papildomas pusė balo baigusiesiems privalomąją karo tarnybą ar bazinius karinius mokymus.

Kaip ir prieš metus, norėdami įstoti į valstybės finansuojamą vietą, studentai turės būti išlaikę tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos (išskyrus stojantiems į menus). Norintiesiems studijuoti nemokamai universitetuose privalu išlaikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.

Kalbėdama apie aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką ministrė pabrėžė, kad iki vasario 20 dienos aukštojo mokslo socialiniai dalininkai, savivalda, darbdavių atstovai kviečiami teikti siūlymus dėl galimų aukštųjų mokyklų jungimosi.

Plečiamas ir studijų kainos finansavimas geriausiems, daugės kompensacijas gaunančiųjų, keičiama ir pati tvarka: jei anksčiau kaina buvo kompensuojama kas dvejus metus, nuo šiol tai bus daroma kasmet. Tai galios ir valstybės nefinansuojamiems studentams, taip pat nuo šiol kompensacijos galės būti skiriamos magistro studijų pakopoje.

J. Petrauskienė taip pat patvirtino, kad kai kuriose programose valstybės finansuojamiems studentams ilgainiui gali būti įvesta prievolė dirbti regionuose. Pasak jos, tai yra teisiškai įmanoma.

Ministrės tvirtinimu, yra ir kitų skatinimo galimybių, kuriomis galėtų pasinaudoti aukštųjų mokyklų absolventai dirbdami regionuose: nemokama būsto nuoma, stipendijos, kitos palankios socialinės sąlygos.

„Tikrai nėra numatyta tokios prievolės, kad po studijų privalėsi atidirbti. Diskutuojama, kaip pritraukti specialistus į regionus. Išties, jei yra regiono iniciatyva, ir tokių iniciatyvų buvo ir anksčiau, kada sudaromos sutartys savanoriškai, susitariant, dalyvaujant visoms šalims – tarp studento, savivaldos, aukštosios mokyklos, jei yra sutarimas, kad baigęs studentas sutinka važiuoti ir dirbti po studijų į regioną, tokie susitarimai nėra draudžiami“, – dėstė ministrė.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...