captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vaistų kainos kyla. Ar valdžia pažabos farmacininkų apetitus?

Vaistų kainos Lietuvoje auga, kaip ir maisto prekių bei paslaugų kainos. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad vaistų kainų augimu suinteresuoti ir vaistinių tinklai, ir didmenininkai, ir farmacininkai: „Kiekvienas iš jų turi tikslą uždirbti. Ir – kuo daugiau. Kitas klausimas – kiek valstybė gali ar negali nuspėti tuos vaistų brangimo triukus bei sudėlioti saugiklius.“ Sveikatos apsaugos ministerijoje šiuo metu rengiamas planas, kuris leistų ligoninėms vaistus pirkti pigiau, o buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė ketina iš naujo teikti įstatymo pataisas, įteisinančias kontrolinius vaistų pirkimus.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Praėjusią savaitę prezidentūroje vyko pasitarimas, kurio metu buvo aptariamas Konkurencijos tarybos ir Valstybės kontrolės tyrimas, įrodęs, kad Lietuvoje nėra teisinio mechanizmo, suteikiančio galimybes vaistų rinkoje atsirasti pigesniems generiniams vaistams (vaistams, kurių patentinis laikas jau pasibaigęs – LRT.lt).

Pasak ministro, tam nepakanka vien teisinių dokumentų – būtinas ir vaistininkų bei medikų supratimas.

Ir gydytojas ligoniams gali pasakyti, kad, jei veiklioji vaisto medžiaga ta pati, tai geriau pirkti pigesnį, o ne brangesnį vaistą. Apie tai ligonius gali informuoti ir vaistininkai.

„Todėl turėtume ne tik teisės aktus keisti, bet ir medikų, vaistininkų bei visuomenės požiūrį. Tačiau, jei sukurtume tokias sąlygas, kad valstybė suteiktų galimybes įsigyti tik pigiausius vaistus, tai žmonės ims skųsti, jog taip apribojamos jų teisės rinktis. Todėl supratimo reikia iš abiejų pusių“, – teigė A. Veryga.

Stebuklingos piliulės nėra

Paklaustas, kaip vis dėlto galima būtų pažaboti farmacininkų ir vaistininkų apetitus, ministras prisipažino vieno ir aiškaus atsakymo neturįs: „Čia stebuklingos piliulės nėra, bet dabar ieškome tam būdų ir paspaudimo mechanizmų. Beje, su panašiomis problemomis susiduria ir kitos šalys. Jei pradėtume taikyti drastiškas farmacininkų ar tiekėjų spaudimo priemones, jie galėtų susitarti ir nevežti kokių nors būtinų vaistų. Ir ką mes tuomet darytume? Be vaistų juk negyvensim. Todėl ir reikia visiems tartis.“

A. Veryga taip pat atkreipė dėmesį, kad įvairios šiuolaikinės technologijos atpigina daugybę prekių, bet tik ne vaistus, nes be jų žmonės negeli išsiversti. Tuo vaistų gamintojai bei pardavėjai ir naudojasi.

A. Veryga. BNS nuotr.

Sieks užkirsti kelią medikų papirkinėjimui

Vieša paslaptis, kad farmacinės firmos, veikiančios Lietuvoje, jau ne vienerius metus vežioja medikus į įvairias konferencijas ar keliones esą tam, kad jie susipažintų su farmacijos naujovėmis, o iš tikrųjų tikslai kiti – siekiama, kad, sugrįžę namo, savo pacientams gydytojai išrašinėtų būtent tų geradarių firmų platinamus vaistus.

„Viena vertus, gerai, kad medikai nuvažiuoja į tarptautines konferencijas, nes iš savų algų to negalėtų padaryti. Kita vertus, blogai, kai kuriami mechanizmai, kuriais medikams atsilyginama už tam tikras paslaugas arba jiems taip daroma įtaka. Todėl dabar diskutuojame apie fondo atsiradimą, per kurį farmacininkai galėtų paremti medikus. Šį fondą galėtų valdyti įvairios draugijos arba podiplominiai universitetų skyriai“, – kalbėjo ministras.

Kainų reguliavimo mechanizmai – skirtingi

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis, bandęs pažaboti vaistų kainas Lietuvoje, praėjusią savaitę taip pat dalyvavo pasitarime prezidentūroje.

Jis pastebėjo, kad  vaistų kainų reguliavimo mechanizmai Europos Sąjungos (ES) šalyse narėse yra skirtingi. Kartais nutinka ir taip, kad patys naujausi vaistai mažų šalių net nepasiekia dėl jų nedidelių rinkų.

„Mano galva, vaistų kainos turėtų būti stebimos kiekvieną dieną ir žiūrima, kur šuo pakastas, jei kainų kilimui nėra jokios logiškos priežasties. O, jeigu yra pagrįstų priežasčių, būtinas kuo platesnės diskusijos apie tai ir kuo didesnis skaidrumas“, – įsitikinęs eurokomisaras.

Bandė reguliuoti vaistų kainas

Būdamas sveikatos apsaugos ministru 2012–2014 m., V. Andriukaitis bandė sugriežtinti generinių vaistų kainų reguliavimą, kuris turėtų įtakos jų mažėjimui, tačiau jam nepavyko iki galo pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Jis prisiminė, kad buvo svarstomas griežtas ir staigus vaistų kainų reguliavimo būdas, tačiau jam buvo pasipriešinta: „Ne tik žiaurus pasipriešinimas buvo juntamas. Buvo iškilusi sabotažo grėsmė – klaidingos informacijos išplatinimo, ligonių kurstymo ar reikalingų vaistų nepristatymo į ligonines bei vaistines. Tas spaudimas buvo juntamas ne iš vienos pusės. Todėl buvo pasirinktas nuosaikus kainų mažinimo būdas. Kitaip tariant, tvarka, kaip vaistų kaina turėtų mažėti. Jei ji nemažėja, valstybė pati turėtų ją sumažinti.“

Pasak V. Andriukaičio, vaistų kainų pasikeitimai turėtų būti įvertinami kas pusę metų. Jei pastebima, kad per pastaruosius trejus metus kokių nors vaistų kaina nemažėjo, galima pasinaudoti valstybės nustatyta vaistų kainų reguliavimo formule.

Vertindamas tai, kad kai kurių vaistų ar maisto papildų kainos drastiškai pakilo vien dėl to, kad Lietuvoje buvo įvestas euras, eurokomisaras teigė, jog tai – ne kas kita, kaip nusikalstama vaistų prekybininkų veikla.

V. Andriukaitis. BNS nuotr.

Derybos duoda rezultatų

Buvusi sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė atkreipė dėmesį, kad neretai vaistų kainos Lietuvoje gali būti ir dvigubai didesnės, nei, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Lenkijoje. Tam, pasak jos, įtakos gali turėti maža mūsų šalies rinka ir tai, kad neturime savos farmacijos pramonės.

R. Šalaševičiūtė priminė, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo sukurta speciali komisija, kuri derėdavosi su farmacininkais dėl vaistų kainų. Per derybas kartais pavykdavo sutaupyti po kelis milijonus eurų per metus. Eksministrė tikisi, kad ši komisija ministerijoje veiks ir toliau.

Ministras A. Veryga, bendraudamas su LRT.lt, sakė, kad šiuo metu bandoma derėtis su farmacininkais, kad ligoninėms būtų tiekiami vaistai, kurių pakuotės būtų be lietuviškų užrašų ir vaistų anotacijų, kas padėtų taip pat sutaupyti nemažai pinigų.

Kodėl vaistų kainos vaistinėse skirtingos?

R. Šalaševičiūtė atkreipė dėmesį, kad didesnes vaistų kainas mūsų šalyje gali lemti ne tik mažesnė rinka, nei Vokietijoje, Lenkijoje ar kitose ES valstybėse, bet ir vaistinių taikomi antkainiai.

„Juk ne veltui pensininkai pirmiausia apsilanko keliose šalia esančiose vaistinėse, palygina kainas ir tik po to perka jiems reikalingus vaistus. Vaistų antkainių maksimalios ribos yra nustatytos, tačiau juos kiekviena vaistinė taiko skirtingus, todėl ir vaistų kaina skiriasi“, – aiškino R. Šalaševičiūtė.

Ji prisiminė, kad, būdama ministre, bandė su ligoninių vadovais ieškoti sprendimų, kurie leistų sumažinti centralizuotai perkamų vaistų ligoninėms kainas – kad generiniai vaistai būtų įsigyjami ne brangiausi, bet pigiausi. Tačiau šis darbas liko nebaigtas.

Buvusi ministrė taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje yra užregistruota maždaug penki šimtai pigesnių generinių vaistų pavadinimų, tačiau atvežama jų tik apie du šimtus pavadinimų. Kodėl?

„Todėl, kad to nenori arba farmacininkai, arba vaistinių tinklai. Būdama ministre, bandžiau teisės aktais įtvirtinti kontrolinius vaistų pirkimus vaistinėse, tačiau šie įstatymų papildymai buvo užblokuoti buvusios sudėties Seimo Sveikatos reikalų komitete. Kadangi nepriimtus teisės aktus Seime galima po pusės metų teikti iš naujo, aš ta teise tikrai pasinaudosiu“, – tvirtino R. Šalaševičiūtė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...