captcha

Jūsų klausimas priimtas

Druskininkų savivaldybė apskundė sprendimą griauti Vijūnėlės „dvarą“

Druskininkų savivaldybė Aukščiausiajam Teismui apskundė žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo savivaldybė įpareigota nugriauti gyvenamąjį namą Druskininkų centre, ant Vijūnėlės tvenkinio kranto.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas Renaldas Viščinis BNS antradienį teigė, kad sprendimas apskųstas praėjusį trečiadienį. Anot jo, savivaldybė nesutinka, kad vieta, kurioje pastatytas vadinamasis Vijūnėlės dvaras, yra kurorto zonos antrojoje juostoje.

„Mes taip pat nesutinkame, kad antrojoje juostoje negali būti gyvenamųjų statinių. Kiek skaitėte, ir Palangos meras, ir architektai pasisakė, jie šimtu procentų įsitikinę, kad gyvenamoji statyba toje juostoje yra galima, tai yra kurorto plėtra. Tai pagrindiniai argumentai“, – BNS sakė savivaldybės teisininkas.

Per spaudos konferenciją Vilniuje jis aiškino, kad byloje nebuvo jokių dokumentų, t. y. nei savivaldybės bendrojo, nei specialiojo plano, kuriuose būtų pažymėta antroji kurortinė juosta.

„Prokurorui užteko parodyti panašią pažymą, kurioje yra ranka įrašytas trumpinys „A.Z.“ ir prokuroras tą „A.Z.“ iššifruoja kaip antra apsaugos juosta, nors toje pačioje lentelėje, prie kitų apribojimų, kaip elektros tinklai, vandens apsauga, „A.Z.“ yra paprastas trumpinys – apsaugos zona“, – argumentus dėstė teisininkas.

Druskininkų savivaldybės atstovai, architektai, taip pat kurorto meras Ričardas Malinauskas per spaudos konferenciją dėstė, kad teismo sprendimai paveiks ne tik Druskininkus, bet ir likusius tris Lietuvos kurortus: Birštoną, Palangą bei Neringą.

„Tik pirminiais viešaisiais duomenimis mes tokių objektų, kur galima lygiai tą patį interpretuoti, kas buvo interpretuojama teismo sprendime, randame keliasdešimt Druskininkuose, Palangoje, mūsų žiniomis, buvo per 200, bet Palangos vyriausiasis architektas, duodamas interviu, paminėjo apie 7 tūkst. tokių sklypų. Tai mes kalbame apie masinę problemą, liečiančią visus keturis kurortus“, – žurnalistams teigė Druskininkų meras.

Vilniaus apygardos teismas gruodžio pabaigoje patenkino Generalinės prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ieškinį, kad gyvenamasis namas, esantis Druskininkų centre, ant Vijūnėlės tvenkinio kranto, turi būti nugriautas per šešis mėnesius.

Teisėjų kolegijos teigimu, šios statybos nebuvo galimos, nes jos vyko rekreacijai skirtoje kurorto apsaugos zonoje, antroje apsaugos juostoje. Pagal teisinį reglamentavimą, žemės sklypams, patenkantiems į Druskininkų miesto, kuriam suteiktas kurorto statusas, teritoriją, nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – kurorto apsaugos zona. Todėl į tai turėjo būti atsižvelgta, rengiant Druskininkų miesto teritorijų planavimo dokumentus, šiuo atveju, rengiant detalųjį planą, sujungus žemės sklypus.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ginčo sklype buvusių pastatų – valčių nuomos punkto bei kitų statinių – pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra paslaugų, ne gyvenamoji. Patvirtinus detalųjį planą ginčo teritorija netapo visuomenine teritorija, ji ir liko rekreacinė.

Teismas pabrėžia, jog tai, kad sklypas tapo kito sklypo, kuriam nustatytas visuomeninis naudojimo būdas, dalimi „savaime nereiškia, kad jame išnyko anksčiau nustatyta jo naudojimo paskirtis“.

Druskininkų centre, kurortinėje zonoje, sudegusio valčių nuomos punkto vietoje, 2013 metais pradėtas statyti beveik 600 kvadratinių metrų gyvenamasis namas, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas priklausė Alytaus miesto gyventojui, vienos saugos firmos apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams, verslininkui Žilvinui ir Zinai Poviloniams.

Gindama viešąjį interesą 2014 metais Generalinė prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, siekdama panaikinti visus su statybomis šioje teritorijoje susijusius dokumentus. Tačiau šis teismas atsisakė tenkinti prokuratūros reikalavimus.

2015-ųjų rudenį vyriausybė iš savo nutarimo išbraukė visą skyrių, kuris reglamentavo kurortų apsaugos zonas. Teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, įtardama neteisėtą poveikį naikinant šį teisės aktą.

Tyrimas nutrauktas, nes nerasta nusikalstamos veikos požymių. Tačiau paviešinus jame figūravusių politikų ir Vyriausybės narių pokalbių išklotines, paaiškėjo, kad kurortinių zonų panaikinimo siekė Druskininkų meras R. Malinauskas, jis tuo metu priklausė Socialdemokratų partijai.

Dėl to jis ne kartą skambino tuometiniam aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui, vyriausybės kancleriui Alminui Mačiuliui, kitiems pareigūnams.

Liepą Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui Vyriausybės darbo reglamento nuostatą, kuri leidžia Vyriausybės posėdžio darbotvarkę papildyti iš anksto nederintais klausimais.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close