captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilnius ir Kaunas siekia gerinti istoriškai šaltus santykius

Iš Vilniaus į Kauną šeštadienį plūdo sostinės gyventojai, nusprendę pasinaudoti kvietimu nemokamai apsilankyti antrajame pagal dydį Lietuvos mieste. Šis gestas tapo vienu pirmųjų aiškių simbolių, siekiant suartinti du didžiuosius Lietuvos miestus, tarp kurių istoriškai susiklostė šalti ir kartais priešiški santykiai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Vilniečiai į Kauną pakviesti minint 794-ąjį sostinės gimtadienį. Šia proga vilniečiams Kaunas padovanojo ne tik nemokamą kelionę, bet taip pat ir nemokamas ekskursijas bei nuolaidas pasilinksminimų vietose.

Prieš dvejus metus po savivaldybių tarybų rinkimų Vilniuje ir Kaune pasikeitė valdžia. Dabartiniai valdantieji abiejuose miestuose sako siekiantys, kad jų bendradarbiavimas nebebūtų „popierinis“.

Istorijas Norbertas Černiauskas pastebi, kad susipriešinimas tarp miestų nyksta, mažėjant abipusių mitų.

„Dabartiniai procesai rodo, kad dirbtinės priešpriešos lieka vis mažiau, Kaunas smarkiai permąsto ir atskleidžia savo, kaip miesto, išskirtinę tapatybę ir vietą, mažėja abipusių mitų, ypač iš vilniečių pusės. Atrodo, kad abu miestai pagaliau atrado save šalia vienas kito, abu pajuto išskirtinę savo vertę. Pirmąkart per šimtą metų“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektorius.

Kaunas vilioja nemokama kelione ir ekskursijomis

Lietuvos sostinė savo gimtadienį atšventė šį trečiadienį. Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino. Jis 1323 metų sausio 25 dieną rašytame laiške Vokietijos miestams kvietė vokiečius ir žydus keltis į Vilnių.

Šia proga Kauno miesto savivaldybė padovanojo vilniečiams nemokamų kelionių autobusu į Kauną. Tiesa, bilietai padovanoti tik į vieną pusę.

„Tame yra simboliškumo – gal, pavyzdžiui, ne visi norės grįžti? – kalbėdamas su BNS juokavo Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.

Nuo ankstyvo šeštadienio ryto Vilniaus autobusų stotyje nusidriekė norinčiųjų nemokamai nuvykti į Kauną eilės. Kauno savivaldybės atstovai teigia besitikintys į Kauną nuvežti apie 1,2 tūkst. vilniečių.

Vilniečius Kauno autobusų stotyje pasitiko muzikinis šou, o Vilniaus savivaldybės atstovai atvykusiems žmonėms ir jų laukusiems kauniečiams išdalino 794 dėžutes saldainių „Vilnius“.

Į Kauną atvykusi 57-erių technologė Olga Budrienė žada pamatyti pastaruoju metu iškilusius naujus Kauno pastatus.

„Visos tokios iniciatyvos, kurios suartina žmones ir parodo žmogiškumą, yra tik pozityvios, – BNS sakė O.Budrienė. – Girdėjome, kad naujas meras labai gerai tvarkosi, kad Kaune daug pozityvių statybos objektų atsirado, o užšaldytos statybos išgriautos. Malonu, kad Kaunas atsinaujina“.

25-erių Živilė Stanelytė teigė, jog tokios iniciatyvos skatina bendrumą, tačiau Kauno ir Vilniaus skirtumai bei konkurencija tarp šių miestų išliks visada: „Abu miestai ir žmonės yra ir bus per daug skirtingi“.

Į Kauną atvykusiems vilniečiams savivaldybė siūlo nemokamas ekskursijas Laisvės alėjoje, Kauno įgulos karininkų ramovėje. Vilniečiams taip pat siūloma lydimiems gido apžiūrėti Kauno art deco pastatus.

Be to, daugiau nei 20 Kauno kavinių, restoranų ar naktinių klubų sutiko šeštadienį vilniečiams taikyti įvairias nuolaidas.

Politikai konkurencijos nebeįžvelgia

Kauno vicemeras P.Mačiulis pasiūlytas pramogas vilniečiams vadina vienu pirmųjų žingsnių siekiant gerinti santykius tarp Vilniaus ir Kauno.

„Mes manome, kad iš draugo ir partnerio yra daugiau naudos nei iš nedraugo. Ir jei anksčiau tie dvimiestiniai santykiai būdavo formalizuojami įvairiomis darbo grupėmis, bet jos nepasiekdavo jokių konkrečių rezultatų, mes pirma bandome apskritai tą emociją pakeisti ir pasakyti, kad Vilnius ir Kaunas nėra amžini priešai, kurie negali sėsti prie esminių darbų“, – BNS sakė politikas.

Vilniaus mero atstovas Aleksandras Zubriakovas taip pat pabrėžė, kad sostinės vadovai nemato Kauno kaip konkurento.

„(Ankstesnių valdžių kurta) dvimiesčio idėja buvo popierinė, tai tikimės, kad realiais darbais parodysime, kad nėra konkurencijos tarp Vilniaus ir Kauno. Vilnius konkuruoja su Latvijos, Estijos, Lenkijos sostinėmis“, – teigė jis.

Savivaldybių atstovai sutaria, kad suvieniję jėgas Vilnius ir Kaunas būtų patrauklesni investuotojams, o A.Zubriakovas teigė, jog jau dabar daliai investuotojų sostinėje rekomenduojamas Kaunas.

Kauno vicemeras sakė, jog savivaldybėms būtų naudingas glaudesnis bendradarbiavimas infrastruktūros ir logistikos klausimais, kalbant apie geležinkelius ar oro uostus.

Nors šeštadienį sostinės vadovai į Kauną neatvyko, Vilniaus ir Kauno merai planuoja susitikti vasario pradžioje.

Laikinoji sostinė su Vilniaus specialistais taip pat konsultavosi ruošdamas paraišką tapti Europos kultūros sostine.

„Kaunas, kai nusprendė siekti Europos kultūros sostinės vardo, pirmiausia su kuo konsultavosi, tai ne su tarptautiniais ekspertais, bet pradėjo nuo vilniečių – kaip sekėsi jiems: kaip viskas buvo daroma, kur buvo esminės klaidos, kur buvo teisingi sprendimai. Tiesiog turime kaip miestai labai skirtingų patirčių ir tas kalbėjimas, informacijos apsikeitimas irgi duoda pridėtinės vertės“, – sakė P.Mačiulis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad vieningą didžiųjų miestų balsą geriau girdėtų centrinę valdžia.

Miestus lydėjo tiek istorinė, tiek politinė įtampa

Pasak istoriko N.Černiausko, priešprieša tarp Vilniaus ir Kauno turi istorines priežastis. Jo teigimu, dėl XX amžiaus įvykių Vilnius lietuviams ilgą laiką buvo nepažintas, romantizuotas ir svetimas.

„Vilnius modernios Lietuvos sostine ir politinės-visuomeninės galios centru iš esmės tapo tik 1988-1991 metais. Iki tol jis daugeliui lietuvių tebuvo senovinė bei romantizuota, bet lenkų užgrobta sostinė, o vėliau tiesiog sovietinės Lietuvos administraciniu centru, o galiausiai lenkų ir rusų apgyvendintas istorinis Lietuvos miestas“, – teigė ekspertas.

Pasak jo, tuo metu Kauno tapatybė buvo susijusi su lietuviškumu, miestas garsėjo savo antisovietine atmosfera.

Tačiau atgavus nepriklausomybę ir centriniu miestu tapus Vilniui, Kaunui nepavyko prisitaikyti prie pokyčių ir atrasti naujos tapatybės.

„Miesto raidai itin svarbu ne tik istorinė praeitis ir nacionalinis tapatumas, bet ir nuolatinis judėjimas, atvirumas, daugiakultūriniai sluoksniai“, – sakė N.Černiauskas.

Bandymų megzti santykius tarp miestų pastaraisiais dešimtmečiais buvo ir politiniu lygiu, tačiau didelio masto iniciatyvos dažniausiai nebuvo sėkmingos.

Ankstesnė Vilniaus ir Kauno valdžia kėlė idėją kurti dipolį. 2002 metais Kauno miesto savivaldybėje tuometinis Vilniaus meras Artūras Zuokas ir Kauno meras Erikas Tamašauskas pasirašė dviejų didžiausių šalies miestų savivaldybių bendradarbiavimo ketinimų protokolą. 2005 metais buvo įsteigta dvimiesčio koordinatoriaus pareigybė, sekretoriatas. Tačiau ši idėja taip ir nepasistūmėjo į priekį, o 2008 metais Kauno savivaldybė apkaltino Vilnių neskiriant miestų bendradarbiavimui pakankamai dėmesio, nes Vilniui vadovavęs Juozas Imbrasas atsisakė dalyvauti Kauno mero Andriaus Kupčinsko pasiūlytame susitikime Elektrėnuose dėl dipolio vystymo galimybių.

2012 metais tuometinis Vilniaus meras A.Zuokas buvo atvykęs į Kauną pristatyti miesto tarybai pasiūlymų apie oro vežėją „Air Lituanica“, tačiau klausimą pateikus tarybai jo įtraukimą į darbotvarkę palaikė vos aštuoni tarybos nariai. Atvykęs Vilniaus meras savo iniciatyvą tuomet per posėdžio kavos pertrauką pristatė žurnalistams ir keliems atėjusiems miesto politikams.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...