captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ištvinusio Nemuno tėkmė atsirėmė į galingą vėjo priešpriešą

Penktadienis nuo šeštadienio pamario krašte skiriasi ne tik užklupusia žvarba. Taip pat – ir akivaizdžiai spartėjančiu potvynio vandens kilimu.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Penktadienis nuo šeštadienio pamario krašte skiriasi ne tik užklupusia žvarba. Taip pat – ir akivaizdžiai spartėjančiu potvynio vandens kilimu.

Deja, penktadienį specialistų viešai pranašautas potvynio atoslūgis neatėjo. Atvirkščiai. Užlietų Nemuno žemupio teritorijų, krašto ir vietinių kelių atkarpų – padaugėjo. Gylis ant kai kurių iš jų įveikiamas tik amfibijomis. Iš viso apsunkintas susisiekimas šešiolikoje vieškelių.

Pavyzdžiui, nuo Plaškių iki Panemunės (Pagėgių sav.) gylis ant vieškelio siekia 80 cm, nuo Vilkyškių iki Panemunės kelią skandina irgi toks pats gylis, iki Lazdėnų nuo Plaškių pusės, iki Nausėdų nuo Mociškių  pusės – tokia pati susisiekimo problema. Vandens ant kelio gylis – iki vieno metro.

Potvynis, nuo praėjusio trečiadienio pradėjęs smarkiai kilti, jokių ženklų atoslūgiui nerodo. Naktį pakilo stiprus šiaurės vakarų krypčių vėjas, ir šis galingas vandens tėkmės stabdys akivaizdžiai matomas ir juntamas. Stichinę ribą viršijo ne tik Nemunas ties Rusne, bet ir jo intakai Leitė ir Gėgė.

Šeštadienio popietę perkėloje ties Rusne vandens matuoklis užlietame septintojo kilometro  ruože rodė 70 cm vandens gylį, bet kelininkai lentoje,  atvažiuojančiųjų iš toli matomoje, skaičių vis tiek nekeitė. Jis nuo ryto skelbė 60 cm gylį.

„Bet kokiu atveju iki 80 cm vandens gylis mūsų technikai, ant priekabų kilnojančiai lengvąjį transportą, yra įveikiamas. Tad susisiekimas su Rusne šiandien nesutriks. Turistų ir kitų poilsiaujančiųjų antplūdžio nėra, eilės neilgėja. Žinoma, jei taip smarkiai vanduo kils, pavojinga riba, kai automobilių kilnojimas taps rizikingu, gali būti pasiekta jau šį vakarą ar ryt rytą“, – kalba perkėlos prižiūrėtojai.

Jei taip atsitiktų ir dėl 80 cm vandens gylį viršijusios ribos tektų automobilių kilnojimą nutraukti, tai būtų jau antras toks atvejis šiais metais. Pirmą kartą  perkėlos darbą nutraukti teko sausio 4-ąją, nes potvynio kilimas buvo labai staigus ir galingas, o atoslūgis – neužsibaigęs net iki pavasario.

Šiemet kelyje į Rusnę  potvynis  privertė kelininkus perkėloje tampyti per vandenis ant traktorinių platformų automobilius nuo sausio 3 iki 27 dienos ir nuo vasario 3 iki 22 dienos. O balandžio 18-ąją vėl išrikiavo keliaujančiųjų tarp Šilutės ir Rusnės mašinas į eiles.

Šeštadienį, yra 48-oji  kilnojimo per užlietą ruožą diena šiais metais. Šio šimtmečio rekordas pasiektas. Iki šiol tik 2007 metais valstybės įmonė „Klaipėdos regiono keliai“ 48 paras iš viso yra kilnojusi automobilius per užlietą kelio ruožą į Rusnę ir atgal.

Šiemet žiemą rusniškiai, du mėnesius vargę eilėse, patys vasario vidury įsirengė ledo kelią per potvynio užlietus bei speigo sukaustytus paplentės plotus ir važiavo, rizikingai aplenkdami perkėlą.

Bet visiems be išimties susirūpinusiais veidais kraštą lankiusiems aukštiems valdininkams, taip pat ir Vidaus reikalų ministrui  Dailiui Alfonsui Barakauskui (virš užlietų plotų paslaugiai pasieniečių paskraidintam sraigtasparniu) kartojo –  estakada išspręstų susisiekimo problemą su sala amžiams.

 

 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...